Kuršių marių žuvys

Kušių mãrių žùvys. Šio eutrofinio vandens baseino ichtiofauna labai gausi ir įvairi. Čia sugaunama 4–5 kartus daugiau žuvų negu Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse. Randama apie 50 rūšių (iš jų – 22 karpinių šeimos) žuvų. Vertingiausios: sykas (Coregonus lavaretus), stintelė, didstintė (Osmerus eperlanus), karšis (Abramis brama), starkis (Lucioperca lucioperca), lydeka (Esox lucius), ungurys (Anguilla anguilla), žiobris (Vimba vimba) ir lynas (Tinea tinea). Čia gausu ešerių, kuojų, vėgėlių, raudžių, aukšlių, pūgžlių. Anksčiau mariose žvejai sugaudavo daug eršketų ir lašišų. Žuvys nuo seno buvo nerijos ir apymario gyventojų pagrindinis maistas. Seni žvejai gerai pažino Kuršių marių žuvis, jų gyvenimą ir įpročius, kiekvieną jų mėgstamą marių kampelį, sukūrė prasmingų žodžių žvejybai (dar Kuršių marių ir Nemuno deltos žvejybos įrankiai). Žuvininkystės reikšmę senovėje liudija daugelio Prūsijos miestų herbuose vaizduotos žuvys. Tarpukariu dėl ekonominės suirutės ir maisto nepritekliaus Vokietijoje suintensyvėjo žvejyba. Kuršių mariose žuvų tada sumažėjo, mariose veisėsi tik menkavertės žuvys. Tada vertingų žuvų versliniai laimikiai siekė tik apie 5,2 kg/ha (10,2% bendro laimikio). To meto Kuršių mariose daugiausia sugauta didelio vislumo stintų ir pūgžlių, kiek mažiau – vertingų žuvų. Per Antrąjį pasaulinį karą dėl sumažėjusios žvejybos vertingų žuvų ištekliai ilgainiui padidėjo. Mažosios Lietuvos žvejų vartoti kai kurių žuvų pavadinimai, užregistruoti B. Beneckeʼs, 1881; Lindbergo ir Gerdo, 1972 (kur. – kuršių, moz. – mozūrų, koš. – košūbų): jūrinė nėgė – liet. didžioji nėgė; upinė nėgė – prūs. negenooge, liet. nege, dewinakis, devynakė, kur. negis, moz., koš. minoga; eršketas – prūs. esketres, liet. erszketras, store, assetras, eršketras, stūris, kur. sture; strimėlė – prūs. sylecke, liet., kur. silke; lašiša – prūs. lasasso, liet., kur. laszis, vašylas, moz., koš. losos, laususz; šlakys – liet., kur. trump, trumpis, lašišaitis, lašišatė; kiršlys – liet. taparas, ūpams, sparas, koš. lipień; stinta – prūs. malkis, liet., kur. stinta; lydeka – prūs. lieda, liet. lideka, lidekis, kur. lidaks; kuoja – liet. bruiszis, brunszis, brunšė, kur. brunscha, brunsze, moz. plotka, ploc, koš. plocika; meknė – liet., kur. meknys, topar; rainė – liet. male, rainuotė, margė; raudė – liet. rudakis, rudawa, ruduszis, kur. rudaus, rudusch, rudaney, moz. sdrena, oko, koš. rudowka; salatis – prūs. rapis, liet. salote, celatas, salatis, kur. salate, rapzur; saulažuvė – prūs. blingo, liet. blizgė; skerssnukis – liet. kaltukas, juodpilvė, moz., koš. noss; gružlys – liet. grundulys, grušlis, gramzde, kur. grundols, moz. kelbk; srovinė aukšlė – liet. blaiva, palakstūnė, uklija; karšis – prūs. lokutis, liet. karszis, palšis, kur. kasza, moz. bleve, brass, koš. bleye; ožka – liet. oszka, ošas, kur. kaze; kartuolė – liet. kartuole, kartenėlė; šlyžys – liet. šmerlė, šližikas, koš. wasak; kirtiklis – liet. akmengraužė, piktakiukas; vijūnas – liet., kur. piplys, pyplys, čiplys, moz. piskorz; ungurys – prūs. angurgis, liet. unguris, kur. suttis, moz., koš. wengorz; vėgėlė – prūs. wilnis, liet. kwapa, kwape, kur. kwape, moz. nientusz; menkė – liet. menke, Baltijos menkė, kur. menzas, koš. pomuchel, pomuchla; ešerys – prūs. assegis, liet. eszerys, kur. assaris byerszkis, boerschk, moz. okun; pūgžlys – liet. pūkys, kur. pukis, moz. jezgarz, koš. jasgar, kulbiersz; ciegorius – liet. jūrų rupūžė, jūrų gegužė, jūrų kiškis, jūrų pūgžlys; upinė plekšnė – liet. lestė, vienpusė, kur. plekszte, koš. starniew, starnewka; mažasis tobis – liet., kur. tubis, smėlinukė, smeltė; jūrų adata – liet., kur. striektas, didžioji jūros adata.

L: Gaigalas K. Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba. Klaipėda, 2001.

Kazys Gaigalas

LE