Kuršių (3) archeologiniai paminklai

Kuršių (3) archeologiniai paminklai. Kuršiai nuo seno minėti kaip gausių archeologijos paminklų radimvietė. Dešiniajame Lašišos upelio krante buvęs piliakalnis tapo gyvenvietės užuomazga. Piliakalnio aikštelė trikampė, iš pietryčių pusės apsupta pylimu. Matyt, jis įkurtas dar prieš vikingų laikus. Daugybė archeologinių paminklų yra Rantavos apylinkėse 1840 ten rasta antikinė sidabrinė moneta, kaldinta Dyrrhachiumo mieste (dab. Durrëse Albanijoje). Ji saugota Karaliaučiaus akademijos monetų saugykloje (vok. Königsberger Akademisches Münzkabinett). 1830 Gamtos-ekonomikos draugija Karaliaučiuje tyrinėjo Rantavos–Naujųjų Kuršių pilkapyną. 1985–1993 Baltijos ekspedicija (vadovas Vladimiras Kulakovas) tyrinėjo didžiąją kopą, miesto pietiniame pakraštyje. Kalvos viršūnėje rastos pagoniškos šventyklos liekanos rodo, kad Naujuosiuose Kuršiuose tankiai gyventa jau vėlyvuoju neolitu – III tūkstantmetį prieš Kristų. Ten būta ir kapinyno, kuriame laidota pirmaisiais Kristaus amžiais. Čia tada gyvenusi mišri aisčių ir germanų grupė. Rastas 3 kg gintaro lobis. Jame buvo daug gintaro karolių ir jų ruošinių – apdorotų stačiakampio formos (apie 3×3 cm) gabalų. Lobis užkastas ne vėliau kaip V a. pradžioje. Tai rodo, kad prie Kuršių pirmaisiais Kristaus amžiais būta svarbios gintaro prekyvietės. Prie Rantavos būta daug pilkapių: 3 – ankstyvojo žalvario amžiaus, kiti – vėlyvojo žalvario amžiaus, daug jaunesnių žalvario amžiaus ir La Teno kultūros pilkapių ant Kalkschbergo ir jo apylinkėse. Daug jų suardyta. Sunaikinti C, D, E, H laikotarpio 2 kapinynai su degintiniais kapais – vienas ant Milžinų kalno, kitas – ant Palvės.

L: Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau–Berlin, 1908, S. 104; Kulakovas V. Semba iki V amžiaus // Užmirštieji prūsai. V., 1999; Šimėnas V. Prūsų kilmės beieškant // Užmirštieji prūsai. V, 1999; Кулаков В. От Восточной Пруссии – до Калининградской области. Калининград, 2002.

Rasa Banytė-Rowell