kraujučiai

kraujučiai, pranašautojai, buriantys iš kraujo tekėjimo, užkalbėtojai ir gydytojai, galintys sustabdyti arba nuleisti kraują. Juos mini Matas Pretorijus kaip atskirą XVII a. burtininkų specializaciją. Pagal kraujo srovės stiprumą, pokyčius, spalvą, skonį ir kitus požymius kraujučiai apibūdindavo ligonio būklę, pasakydavo, ar jis išgyvens, ar mirs, ar bus sveikas ir laimingas ateityje. Iš menstruacijų kraujo nustatydavo merginos nekaltybę. XIV–XV a. šaltiniuose minėtas būrimas iš kraujo. Tai buvo sudėtinė aukojimo ritualo dalis. Iš aukojamo gyvulio kraujo srovės spręsdavo apie būsimą sėkmę ar nesėkmę. 1351 Kęstučiui duodant priesaiką kryžiuočiams stipriai švirkščiantis aukojamo jaučio kraujas suprastas kaip sutarties tvirtumo ženklas. 1440 Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis aukojo sumaišytą žvėrių ir žmonių kraują, kad sužinotų, kas kėsinasi jį nužudyti.

L: Mannhardt W. Letto-Preussische Götterlehre. Rīgā, 1936, p. 551; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. 1. V., 1996, p. 286, 415, 466–467, 570, 585; T. 2, V., 2001, p. 401, 406, 409.

Daiva Vaitkevičienė