aukojimas

aukójimas, senųjų prūsų, lietuvių ir latvių paprotys. Tarp įvairių rūšių baltų kraštuose buvo ir atsiteisimo aukojimas, kur figūravo išpirkimo ožys. Buvo tikima, jog bendruomenė apsivalo nuo nuodėmių, išvydama ar nukaudama ožį. Animizmo tradicija reikalavo gyvulį draugėje suvalgyti, nes buvo tikima, jog toks valgis žmogų pastiprina. J. Maleckis (Maletius) XVI a. aprašo krikščionybės laikais prūsų slapčia jaujose praktikuotas senoviškas aukojimo ir puotavimo apeigas pavasario pradžioje ir pjūtį pabaigus. Pavasarį pjūties pradžioje gerdavo alų, maldaudami Pergrubį (Pergrubius, Pergrubrius). Pjūčiai pasibaigus, aukai papjaudavo ožį, mėsą išvirę suvalgydavo, jo krauju šlakstydavo dalyvius (Simono Grunau XVI a. aprašymas). Žemynėlės garbei skersdavo kiaules (Lasickis, M.Pretorijus). Moterys tuose aukojimuose nedalyvaudavo (Lucas Davidas). J. Dlugoszas (1415–1480) rašo apie jaučių, veršių, avinų ir kitų gyvulių aukojimą lietuvių šventosiose giriose. Po aukojimo ceremonijų papjautus gyvulius suvalgydavę. Ožio aukojimas buvo žinomas prūsų kraštuose. Būdavo ypatingi aukojimai gresiant dancigiečių užpuolimams. 1520 buvo aukojamas juodas jautis ir dvi statinės alaus. Kad Sembos pakrantėje nesumažėtų žuvų, buvo paaukota juoda kiaulė. Apie 1578 Ragainės ir Tilžės lietuviai aukojo „vaško bernelius arba atskirus kūno sąnarius, iš vaško padarytus“, čia Adalbertas Bezzenbergeris įžvelgė žmogaus aukos atminimą. Dlugoszo pranešimu, eilinėse metinėse šventėse lietuviai aukodavo trečiąją karo grobio dalį ir burtų ar kitu būdu parinktus karo belaisvius, juos mesdavo ant laužo ir sudegindavo. XIV a. Petras Dusburgietis ir Mikalojus iš Jerošino pasakoja, kad lietuviai, paėmę nelaisvėn Sembos vaitą Gerardą Puddę, sudegino jį raitą, pririštą prie keturių stulpų kaip padėkos auką dievams už laimėjimą. Prūsai dievams Patoliui ir Patrimpui aukodavę ne tik karo belaisvius (kryžiuočius), bet ir nekaltas merginas bei vaikus. K. Jaunius Švėkšnoje užrašė oželio dainą, kaip „Ruginis su Žvaginiu dievui ožius smaug“. XVII–XVIII a. lietuviai ligonių apžadams pastatytuose kryžiuose Šventkalnyje kabindavo gėlių, skaryčių ir kita. Panašiai vyko aukojimai ir kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Gudijoje, Ukrainoje, Estijoje ar Rusijoje.

LE

Iliustracija: Aukojimas