Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Krantbėkis

uostas Semboje, Kuršių nerijos pietvakariniame gale.

Krantbėkis (vok. Cranzbeek), uostas Semboje, Kuršių nerijos pietvakariniame gale, 2 km į pietryčius nuo Kranto. Kuršmarių pietvakarių kampas ties Kuršių nerijos pradžia klostantis sąnašoms nuo seno pelkėjo. Per pelkynus bei drėgnas pievas į marias vingiavo Brastos (2) ir Bildavos upeliai. Išplatėjusios žiotys (vok. Beek) buvo patogus prieglobstis laivams. Augant Kranto kurortui rūpintasi patogesniu uostu iš Kuršių marių atplaukiantiems laivams. Nuo 1849 žiotys (2,3 km ilgio ruožas) pagilintos iki 2,5 m. Jas perkirto plentas į Karaliaučių. Ties tiltu įrengtas nedidelis Krantbėkio uostas su gretima Garbeck sodyba. 1895 ligi Krantbėkio nutiesta geležinkelio atšaka, kuri aptarnavo ir Kranto skerdyklą bei plytinę. Į Krantbėkį atplaukdavo keleiviniai laivai iš Klaipėdos (dar Kuršių marių laivyba), čia krauti kroviniai. Vasarą keli traukiniai iš Kranto geležinkelio stoties per 10 minučių nuveždavo poilsiautojus į Krantbėkio prieplauką, parveždavo iš ten atvykėlius iš Klaipėdos ir kitur. Prieplauka Krantbėkyje tebenaudojama iki šiol.

Martynas Purvinas