Košūbai

Košūba (vok. Kassuben; rus. lljinskoje), bažnytkaimis ir dvaras Stalupėnų apskrityje, į šiaurę nuo Stalupėnų–Geldapės geležinkelio, 16 km į pietus nuo Stalupėnų. 1584 vadinti Schillenen / Schilleningken [Šilėnai–Šilininkai]. Apylinkių kaimų pavadinimai lietuviški, dėl jų kilmės netenka abejoti: Baubliai (: pavardė Baublys), Bizdonai (: Bizdonas), Bugdžiai (: Bugdžius), Eglyniškiai (: eglynas), Girnūnai (: Gimiūnas), Kinderiai (: Kinderis), Puodžiūnai (: Puodžiūnas), Sugintai (: asmenvardis Sugintas), Svainiai (: liet. svainis), arba Pakarkliai (: Pakarklis), Urbšiai (: Urbšas), Voriai (: Vorys). XX a. pradžioje pro Košūbus ėjo vieškelis iš Stalupėnų į Tolminkiemį ir Žydkiemj. 1939 buvo 243 gyventojai. Nuo vieškelio į vakarus buvo dvaro sodyba su dideliais trobesiais, gretimu parku ir dvaro kapinėmis; nuo vieškelio į rytus – kelių sodybų gatvinis kaimas prie skersinio vieškelio, didelė plytinė, paštas, mokykla. Košūbų žemių rytiniame gale buvo keli įvairaus dydžio viensėdžiai ir vandens malūnas ant Pisos upės, vakariniame gale – didelis viensėdis su 3 gretimomis darbininkų sodybėlėmis. Pietiniame gale buvo Košūbų geležinkelio stotis. Košūbuose buvo mokykla, paštas. Bažnyčia statyta 1907–1908, apgriauta per Antrąjį pasauliniį karą. 1993 buvo tik jos griuvėsiai, dar buvo klebonija ir nugyventų Košūbų sodybų. 2002 dvaro sodybos ir aplinkinių viensėdžių neliko. Vietovardis kilęs iš pavardės Košūbas (lenk. Kaszub), žinomos tik Mažojoje Lietuvoje. Pavyslio košūbų, kaip ir mozūrų, vardai Mažojoje Lietuvoje liudija senus ryšius, genčių migracijas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas