kolonija, 2

kolònija, 2, atskirų atvykėlių grupių susitelkimo plotas. Dėl įvairių priežasčių Mažosios Lietuvos kolonistai XIII–XVIII a. dažniau įsikurdavo būriais, atvykėliai iš kurio nors krašto telkdavosi vienoje vietovėje. Matyt, toks įsikūrimas greta savųjų buvo visiems naudingas. Taip Klaipėdos apylinkėse apsigyveno kolonistai iš Vestfalijos, plote nuo Tepliavos iki Darkiemio – iš Žemutinės Saksonijos. Piečiau Labguvos kūrėsi Sudetų vokiečiai. Aismarių pakrantėse nuo Brunsbergo iki Elbingo apsigyveno kolonistai iš Lübecko. Olandų apgyventas plotas ties Elbingu pavadintas Prūsų Olandija. Žinomu zalcburgiečių kolonistų centru tapo Gumbinė. Šveicarai bei kolonistai iš Thüringijos kūrėsi krašto pietuose. Laikui bėgant, tokios ryškesnės kolonijos pradėdavo nykti, mat atvykėliai maišėsi su vietos gyventojais, kėlėsi į kitas patogesnes vietoves ir kitur. Ruth Kibelkos (Leiserowitz) duomenimis, XIX a. II pusėje savita žydų kolonija gyvavo Tilžės–Ragainės apskrityje. Ten Didžiųjų Kakšių kaime gyveno 17 žydų šeimų, Mažuosiuose Kakšiuose – 20, Apšriūtuose – 2. Po vieną jų šeimą gyveno Lenkininkuose ir Žemutiniuose Eisuliuose. Pilkalnio apskrities Ellernthal kaime gyveno 8 žydų šeimos.

Martynas Purvinas