Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kliokiai

kaimas ir seniūnija Pakalnės apskrityje, Kaukėnų parapijoje ir valsčiuje.

Kliokia (vok. Kloken, rus. Kliuči), kaimas ir seniūnija Pakalnės apskrityje, Kaukėnų parapijoje ir valsčiuje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Gastų; 2,5 km į šiaurės rytus nuo Kaukėnų, Rusnės upės kairiajame krante. Svarbi garlaivių prieplauka, prekių perkrovos punktas Kaukėnų bei kitiems Pakalnės apskrities pirkliams, žiemos uostas. Rusnės kairiajame krante, 31 km aukščiau Atmatos žiočių, nuo 1880 veikė Kliokių vandens matavimo stotis (1917 IV 9 nustatytas maksimalus vandens lygis – 7,21 metro, vidutinis buvęs 1,8 metro). Rusnės senvagėje įrengtas žiemos uostas (jame garlaiviai ir baidokai saugoti nuo ledonešio). 1905 buvo 497 gyventojai. XX a. pradžioje buvo žvejų ir laukininkų kaimas. Per 20 nedidelių sodybų, įsikūrusių siauruose ilguose žemės rėžiuose, glaudėsi prie apsauginio pylimo. Senesnės ir didesnės pievininkų sodybos kūrėsi aukštumėlėse atokiau nuo upės. Kliokiuose buvo lentpjūvė, 2 vėjo malūnai, laivų statykla, perkėla per Rusnę. Kliokiai apėmė ir Labeikius. Su gretimais Kaukėnais Kliokius jungė plentas. 1938 buvo 581 gyventojas. Gyveno lietuvininkai abipus Nemuno žinomomis pavardėmis, pvz., Gerulis, Gavėnas, Jokūbaitis, Kleipštys, Mickaitis, Puknaitis, Tautorius ir kiti. 1871–1878 mokytojavo Kristupas Jedinaitis. Sovietmečiu Kliokiai sunaikinti, 1994 buvo tik 1 sodyba. Vietovardis kilęs iš pavardės Kliokys (: liet. kliókis – kvailys; ištižėlis).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas