Klaipėdos vokiečių bendrija

Klapėdos vókiečių bendrijà, įkurta 1989 IV 23. Iki 1993 vadinosi Vokiečių–lietuvių kultūros draugija. Vienija senuosius Klaipėdos krašto vokiečius, rengia kultūrinius renginius, Vokiečių kultūros dienas, vokiečių kalbos kursus. Bendrijos pastangomis atkurtas 1931–1939 ėjęs mėnraštis Vokiečių žinios Lietuvoje (lietuvių ir vokiečių kalbomis; tiražas 1000 egz., redaktorė Jovita Saulėnienė), suburtas mišrus choras (vadovas 1989–1996 Bronislovas Skirsgilas, nuo 1996 Laura Motuzaitė). Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta pamaldos vokiečių kalba. Klaipėdos vokiečių bendrijos rūpesčiu atidaryta Hermanno Sudermanno internatinė mokykla (apie 300 moksleivių, 4–5 germanistai mokytojai iš Vokietijos, tobulinasi kitų Lietuvos mokyklų mokytojai; 1999 rugsėjį veikė 11 klasių). Ten Vakarų Lietuvos regiono abiturentai galės laikyti tarptautinio standarto vokiečių kalbos egzaminą ir įgyti kalbos diplomą. Tai vienintelė Baltijos valstybėse sustiprinto vokiečių kalbos mokymo tautinės mažumos mokykla. 1996 prie Klaipėdos vokiečių bendrijos atidaryti Simono Dacho namai Klaipėdoje, restauruoti Vokietijos vidaus reikalų ministerijos lėšomis. Bendrijos iniciatyva 1995 ir 1996 surengti kraštiečių susitikimai, 1998 VIII 22–24 su Klaipėdos administracija – Kraštiečių darbo grupės (vok. Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise) 50-mečio minėjimas Klaipėdoje. Nuo 1999 transliuojamos radijo laidos vokiečių kalba. Įkūrėja ir pirmoji tarybos pirmininkė Jūratė Aleksandravičienė. Vėlesni vadovai: Joana Jogminienė ir Gerchartas Zėdelis (Sedelies; miręs), nuo 1992 Magdalena Piklaps, nuo 2016 Klaus Peter Paul Grudzinskas. 1999 Klaipėdos vokiečių bendrijai priklausė 456 nariai ir keliolika rėmėjų.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkė Magdalena Klumbytė-Piklaps ir Kraštiečių darbo grupės (ADM) vadovas Vokietijoje Heinzas Oppermannas Klaipėdoje, 1998