Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos krašto kitataučiai

anglai ir škotai Klaipėdoje.

Klapėdos krãšto kitataũčiai. Krašte grupėmis ar pavieniui apsigyvendavo įvairių tautybių ateivių: olandų (žinomų laivų statytojų), airių, prancūzų, skandinavų (pvz., žinoma Anckerių šeima kilusi iš Norvegijos Olafsonų).

Anglai. Nuo XIV a. Klaipėdos kraštu domėjosi anglai. Jie rėmė Kryžiuočių ordiną, dalyvaudavo kryžiaus žygiuose prieš baltus. XVI a. pabaigoje anglai pradėjo plėsti Šventosios uostą ir kurti savo koloniją. Tačiau šią plėtrą sužlugdė karalius Žygimantas Augustas, o XVII a. atsigavusiai anglų veiklai sutrukdė rygiečiai ir švedai. Anglų veržimasis į Klaipėdą vėl sustiprėjo XVIII a. Jiems pradėta suteikti miestiečių teises ir garbingus prekybos patarėjų titulus. J. Simpsonas, D. Macleanas, Muttray skirti burmistrais. 1775 pradėjo veikti masonų ložės, vienas įkūrėjų t. p. buvo anglas. XVIII–XIX a. žemės dideli plotai prie Danės buvo kolonistų rankose. XVIII a. II pusėje daugeliui bendrovių vadovavo anglai. 1743 Emanuelis Meyeris įsteigė Klaipėdoje miško medžiagos prekybos firmą. Čia gaminti laivų stiebai ir eksportuoti į Angliją. 1840 šalia Danės veikė 4 laivų statyklos. Anglai su danais ir švedais Klaipėdoje plėtojo virvių ir lynų gamybą. Nuo 1840 Klaipėdoje anglai pradėjo naudoti garines mašinas, 1850 Yongo firma atidarė metalo liejyklą. Anglai dalyvavo kuriant Klaipėdoje potašo fabriką. 1843 įsteigtai miesto sodininkų draugijai vadovavo gydytojas J. Muttray. Daugelis anglų po 1854 didžiojo Klaipėdos gaisro nebeatsigavo, juos nukonkuravo žydai. Kolonistai paįvairino Klaipėdos religinį gyvenimą. Simpsonai, Meyeriai buvo reformatų bažnyčių mecenatai. 1863 Klaipėdoje pastatyta anglikonų bažnyčia. Jos statybą parėmė Anglijos princesė Viktorija. XX a. pradžioje anglė Beta Ogilvy buvo Klaipėdos miesto tarybos deputatė, magistrato kolegijos narė. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą daugelio fabrikų akcijos priklausė anglams. Anglų kolonija Klaipėdoje iš visų Baltijos uostų buvo viena didžiausių ir veikliausių.

Škotai. XVII a. pradžioje Klaipėdoje pasirodė škotai (šatai). Jie buvo geri pirkliai, todėl vokiečiai stengėsi jų neįsileisti. Škotai gyveno Odų priemiestyje. Nemažai škotų tarnavo švedų kariuomenėje, todėl po 1629–35 švedų karo su Lenkija–Lietuva kai kurie škotai liko gyventi Klaipėdoje. XVII a. pabaigoje škotas P. Hamiltonas paskirtas Klaipėdos miesto komendantu. 1869 Klaipėdoje pradėjo plisti puritoniška škotų irvingerių sekta, jie turėjo ir savo Apaštalų bažnyčią. Dar Klaipėdos krašto žydai.