Klaipėdos jomarkas
Klapėdos jómarkas, turgus, mugė. 1552 Prūsijos kunigaikštis Klaipėdai suteikė prekybos su Žemaitija monopoliją. 1592 Klaipėdos miestui suteikta metinio jomarko (metturgių) privilegija. Nuo 1597 Klaipėdos jomarkas tapo metine muge, gal organizuota ir anksčiau. Pagal pakartotą privilegiją Klaipėdos jomarkas tęsdavosi 8 dienas (XVIII a. pabaigoje–XIX a. viduryje net 14 dienų). Iš pradžių Klaipėdos jomarkas vykdavo liepos 13 d. (Šv. Margaritos dieną), nuo 1606 mugė perkelta į rugpjūčio 15. Vietiniams pirkliams, amatininkams Klaipėdos jomarkas sudarė sąlygas įsilieti į užsienio rinką, plėsti gamybą. Prekiauta maisto, namų apyvokos daiktais, avalyne, apranga, audiniais, papuošalais, baldais, įvairiais darbo įrankiais. Pagal 1613 V 13 potvarkį palapines (šėtras), stogines leista statyti išilgai turgaus. Miestiečiams griežtai drausta išnuomoti namų rūsius, durų prieigas atvykusiems prekybininkams. Taip siekta palengvinti iždo tarnautojams surinkti mokesčius už prekybos vietą. Tada miesto taryba įpareigota turėti tikslius svorio ir mato vienetus, nes visas prekes privalėta matuoti ir sverti miesto svarstyklėmis bei matais. Iki XIX a. pradžios žinomos dvi turgavietės: Turgaus gatvėje ir Friedricho rajone. 1837 įkurtas Naujasis turgus, 1860 pastatyta halė. Jai sudegus, 1900 pastatytas mūrinis pastatas su prekystaliais ir sandėliais. Klaipėdos jomarkas XIX a. ir XX a. pradžioje apimdavo Turgaus gatvę, Teatro ir Naujojo turgaus aikštes, halę, tęsdavosi iki pat Danės pakrantės, kur žvejai pardavinėdavo žuvis. Klaipėdos jomarkas garsėjo prekių gausa ir įvairove: jų priveždavo ir atvykėliai iš Karaliaučiaus, Elbingo, Breslau, Berlyno. Pirkėjai atvykdavo iš Prūsijos, Kuršo, Didžiosios Lietuvos, Lenkijos. Klaipėdos jomarką žinojo Anglijos, Škotijos, Danijos, Olandijos pirkliai, kurie nuo XVI a. pradžios čia atvykę žiemodavo, parduodavo savąsias ir supirkdavo kitas prekes. Vėliau didelių firmų atstovai apsigyvendavo su šeimomis. 1809 Prūsijoje paskelbus naują Miestų įstatymą, tokius svetimšalius imta laikyti tikrais miesto gyventojais. Griežtesni įstatymai taikyti žydams. XIX a. viduryje sumažėjo Klaipėdos jomarko dalyvių dėl Didžiojoje Lietuvoje caro valdžios numalšintų 1831 ir 1863 sukilimų. Po 1923 Klaipėdos jomarkas vykdavo Turgaus gatvėje, Teatro ir Naujojo turgaus aikštėse, halėje, Danės pakrantėje. Prekiauta ir atvežtiniais vaisiais. Klaipėdos jomarkas vykdavo po Sekminių ir tęsdavosi 8 dienas. Leista pardavinėti viską, ką patys pasigamindavo, be jokio turgaus mokesčio. Klaipėdos jomarkui ruošdavosi iš anksto ne tik amatininkai, pirkliai, ūkininkai, bet ir jaunimas, taupęs pinigus. Rengtos loterijos. Privalu buvo nusipirkti ilgų jomarkinių ledinukų. Berniukai lošdavo kauliukais. Veikė ir karuselės, palapinė su baimės traukiniu viduje, cirkas, kazino. Mergaitėms, merginoms jomarke nevalia būti ilgiau nei iki 16 val.: vėliau visiems būdavo leidžiama jas žnaibyti. Per Klaipėdos jomarką ugniagesiai organizuodavo parodomąsias varžybas, vykdavo koncertai, šokiai.
L: Elertienė B. Klaipėdos jomarkas // Liaudies kultūra. V., 1993, nr. 5, p. 19–20; Genienė Z. Gastronomie, Tourismus und Feste in Klaipėda im 19. und der ersten Hälfte des 20 Jh. // Im Wandel der Zeiten... Bd. X. Lüneburg, 2001.
Klaipėdos jomarkas prasidėdavo pirmadienį po Šv. Traicės (Trejybės) šventės (savaitė po Sekminių) ir tęsdavosi iki sekmadienio. Į Klaipėdos jomarką suvažiuodavo dainuodami dvarų darbininkai su berželiais apipuoštais gardiniais vežimais. Pagal seną paprotį mokytojai kiekvieną vaiką vienai dienai paleisdavo iš mokyklos, kad apsilankytų jomarke. Ten vaikai galėjo išleisti visų metų santaupas laižynėms (dryžuotoms saldžioms mėtų lazdelėms, apvaliems balta glazūra apipiltiems pipirgiečiams (vok. Steinpflaster), šokolado glazūra apipiltiems pipirgiečių gabalėliams). Klaipėdos jomarke šeštadienį liepų alėjoje stovėdavo žemininkės, pardavinėjusios baltų vilnų gijas, per žiemą numegztas margas pirštines su tautiškais raštais ir kita.
Martin Tydecks
Iliustracija: Koks jomarkas be žuvies, XX a. pradžia / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)
Iliustracija: Prekyba klumpėmis, XX a. pradžia / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)