Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė
Klapėdos evangèlikų baptstų bendrúomenė. Įsteigta apie 1841. Iš pradžių jai vadovavo Smeltės dailidė Eduardas Grimmas ir Rampelas. Pamaldos laikytos Smeltės priemiestyje, staliaus Engbergo name. Savi maldos namai pastatyti 1851 Danės dešiniajame krante, kur anksčiau (maždaug iki 1820) laidoti miestiečiai. Mūrinis 2 aukštų vienos navos pastatas arkiniais langais iš išorės mažai priminė bažnyčią. Tokį išmūryti liepė miesto valdžia, nes nenorėta, kad jis būtų panašus į tikrą bažnyčią. Pamaldų salę iš visų pusių supo medinis, cilindrinių kolonų laikomas balkonas, presbiterijoje stovėjo stalas-altorius, už jo sakykla. Balkono sienelėje buvo laikrodis. XIX a. II pusėje maldos namai tapo reikšmingu uostamiesčio dvasinės kultūros centru, čia pamokslavo veiklūs dvasininkai Ferdinandas Niemetzas, Ottas Königas. Pastarasis, teologinį išsilavinimą įgijęs Anglijoje, Klaipėdoje dirbo 1888–1893: bendradarbiavo spaudoje, vertė ir leido religinę literatūrą. Klaipėdos evangelikų baptistų bendruomenė nebuvo didelė: 1852 jai priklausė 128, 1867 – 289 ir 1900 – 279 žmonės. Tarpukariu nemažai baptistų išvyko Vokietijon, vis dėlto parapija išliko gyvybinga, jai vadovavo kunigas Karlas Dressleris, sakytojas Jurgis Skvirblys. Pamaldos laikytos vokiečių kalba. Po Antrojo pasaulinio karo maldos namus užėmė sovietų kareiviai, vėliau čia įrengtas Jūreivių klubas, Mokytojų namai. Atsikūrusiai bendruomenei maldos namai grąžinti 1992, bendruomenės pastorius (1973–2004) ir Lietuvos baptistų sąjungos prezidentas (iki 2005) buvo Albertas Latužis; XX a. pabaigoje bendruomenei priklausė 150 šio tikėjimo išpažinėjų lietuvių ir rusų.
Albertas Juška
Iliustracija: Gydytojas baptistų pastorius Jonas Inkenas su žmona Marija ir dukra Rūta, 1978–83 dirbęs Klaipėdoje vyresniuoju presbiceriu baptistų bendruomenėms Lietuvoje / Iš Rūtos Inkenaitės rinkinio
Iliustracija: Klaipėdos evangelikų baptistų parapijos lankstinukas, 2001 / Iš MLEA