Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos elektrinės

XIX a. pabaigoje pradėtos plėtoti elektros gamybos monės.

Klapėdos elektrnės. XIX a. pabaigoje pradėjus sparčiai plėtotis technikai, pramonei, gamybos procesams reikėjo didesnės šiluminės, vėliau ir elektros galios. Klaipėdos fabrikuose veikė mažos galios vietinės elektrinės, kurios aprūpino energija elektros variklius, apšvietimo įrenginius. Nutarus įrengti elektrinį Klaipėdos tramvajų, 1900 pastatyta Klaipėdos centrinė elektrinė. Ją statė Karaliaučiaus (Rytprūsių) geležinkelio bendrovės Klaipėdos siaurojo geležinkelio akcinė bendrovė. Elektrinė įrengta tramvajaus pirmosios linijos (nuo geležinkelio stoties iki Smeltės) kelio viduryje, Pauliaus gatvėje. Šios šiluminės elektrinės galia – 900 kW, generatorinė įtampa – 550 voltų. Vanduo imtas iš Kuršių marių. Elektrinė tiekė elektros energiją tramvajaus tinklui (nuo 1904) ir miesto apšvietimui (tik miesto pietinei daliai ir Smiltynei). Smiltynei apšviesti nutiestas povandeninis žemos įtampos kabelis. 1907 elektrinėje dirbo 28 darbininkai; 1910 pagamino 0,3 mln. kWh elektros energijos, o jau 1920 du kartus daugiau. Elektrinė tuo metu tenkino ne tik tramvajaus, bet ir visus miesto elektros energijos poreikius. 1925 pradėjo veikti Klaipėdos celiuliozės fabriko šiluminė elektrinė, aprūpinta jau kintamosios srovės elektros generatoriais; iš pradžių 2000 kW galios, vėliau sumontuotas antras toks pat turboagregatas. Nuo 1926 žiemos ši elektrinė energiją pradėjo tiekti ir miestui. Nutiestas 6 kV įtampos kabelis į miesto šiaurinę dalį, kur pastotėje elektra transformuota į 220 V įtampą, paversta nuolatine srove ir tiekta į skirstomuosius tinklus vartotojams. Siekiant miestą geriau aprūpinti elektra nutarta naują šiluminę elektrinę statyti prie Danės upės ir miesto skirstomąjį elektros tinklą rekonstruoti į kintamosios trifazės srovės tinklą. Vieta parinkta atsižvelgus į daugelį veiksnių: patogu upe tiekti statybines medžiagas, įrengimus; t. p. kurą; į aikštelę vedė geležinkelio atšaka; čia pat buvo gėlo vandens. Vietovės trūkumas – vandeningas gruntas. 1928 VI 7 prasidėjo naujosios elektrinės statyba. Projektavo, statė, montavo Frankfurto prie Maino firma AEG. Dirbo iki 300 žmonių. 2,5 ha plote sukalta 20 000 ilginių metrų medinių polių, ant jų supilta ištisinė 30 cm storio betono plokštė, ant jos statyta elektrinė: katilinė, mašinų salė, cirkuliacinio vandens siurblių ir maitinimo vandens valymo įrenginių patalpa, uždara elektros skirstykla, kontora, sandėliai, buitinės patalpos, valdymo pultas ir 88,7 m aukščio dūmtraukis. Prie Danės upės įrengtas 5000 t talpos anglių sandėlis, į jį nutiestas geležinkelis. Katilinėje sumontuoti trys 7,5 t/h našumo, 25 atmosferų, 400°C garo katilai. Mašinų salėje sumontuotos dvi kondensacinės turbinos 1500 ir 3000 kW galios. Prie jų pajungti 1900 ir 3800 kVA galios, 6,3 kV įtampos AEG firmos generatoriai. Vanduo imtas iš miesto vandentiekio, rezervo atveju – iš Danės upės. Elektrinėje įrengta moderni uždara 6 kV skirstykla. Elektrinės savoms reikmėms pastatytas 6/0,38/0,22 kV, 200 kVA galios transformatorius ir 378 Ah akumuliatorinė. Mieste tiestas aukštos įtampos kabelinis tinklas (apie 16 km ilgio). Jį sudarė 2 uždaros linijos, kurias Naujojo parko transformatorių pastotėje buvo galima sujungti. Trys 6 kV kabeliai ėjo per Danę į miesto pietinę pusę, vienas toks 700 m ilgio kabelis – per Kuršių marias į Smiltynę. Mieste įrengta 12 pastočių, kuriose stovėjo po vieną ar du 100–200 kVA galios transformatoriai. Pastočių pastatai buvo dviejų tipų (jų architektūra derinta prie aplinkos). Beveik visas žemos įtampos tinklas – orinių linijų su metalinėmis atramomis. Vartotojų nuolatinės srovės įrenginiai sparčiai pakeisti kintamosios srovės įrenginiais (pusę keitimo išlaidų padengė pati elektrinė). 1929 VI 17 Klaipėdos elektrinė pradėjo veikti. Tuo metu ji buvo labai moderni ir galinga. 1935 elektrinėje pastatytas ketvirtas (9 t/h našumo) garo katilas ir 5 MW turbogeneratorius. Elektrinės galia padidėjo iki 9,5 MW. Iš elektrinės nutiestos 15 kV elektros tiekimo linijos į Palangą, Šilutę, Priekulę. Iki 1934 vidurio kasmet pagaminta apie 8 mln. kWh elektros energijos, o 1935–1940 kasmet apie 15 mln. kWh. 1942 elektrinėje sumontuota: naujas (ketvirtas) 10 MW galios turbogeneratorius; Babkoko–Vilkokso firmos 25 t/h našumo penktas garo katilas; pastatytas antrasis dūmtraukis. Tada nutiesta nauja 60 kV elektros tiekimo linija Klaipėda–Tilžė atliekamai galiai (apie 5000 kW) perduoti į Rytprūsius. Linija tiesta ant metalinių atramų, kurios Nemuno deltoje statytos ant aukštų betoninių pagrindų. 1940–1944 pagaminamos elektros energijos kiekis padidėjo nuo 14,2 iki 30,0 mln. kWh. Artėjant sovietinei armijai prie Klaipėdos, dalis elektrinės įrenginių išardyta ir išvežta (po karo jie rasti Rytprūsiuose). 1945 sausį susprogdinti abu elektrinės dūmtraukiai, tačiau kiti pastatai ir įrenginiai išliko (Klaipėdos celiuliozės fabriko elektrinė buvo visai sugriauta). Šiuo metu akcinė bendrovė Klaipėdos energija dar naudoja prieškarinius AEG firmos turboagregatus.

L: Lietuvos energetika. T. I, V., 1982; Lietuvos energetika. T. II, V.,1992.

Vaidotas Mačiulis

Iliustracija: Klaipėdos šiluminė elektrinė, 1929 / Iš AB „Lietuvos energija“ Energetikos muziejaus fotografijos fondo