kilmės tyrimai
kilms tyrmai, pavardžių tyrimai, šeimų genealoginiai tyrimai. Atliekami sekant protėvių pėdsakais spausdintiniuose ir kituose šaltiniuose. Stengiamasi ištirti pavardes (jų besikeičiančias formas), asmens datas ir gyvenimo aplinkybes. Apie visus Mažosios Lietuvos gyventojų sluoksnius yra išlikę raštu užfiksuotų duomenų įvairiuose šaltiniuose. Todėl kilmės tyrimai įdomūs buvusių rytprūsiečių palikuonims ir krašto tyrėjams. Tiriant pavardes remiamasi išlikusiais oficialiais raštais – gimimo, santuokos, mirties liudijimais. Remiantis juose užfiksuotomis datomis galima tęsti kilmės tyrimus civilinės metrikacijos registruose (Rytprūsiuose vesti nuo 1874) ir bažnytinėse knygose (šios lietuviškose parapijose rašytos nuo XVII a. vidurio iki 1945). Tuose šaltiniuose randami vardai, su atskirais šeimos nariais susijusios datos – krikštynos, santuokos, laidotuvės, šeimų sąsajos. Ypač įdomūs socialinių santykių per visą jų gyvenimą tyrimai. Tam pravers žinios iš kitų archyvinių šaltinių (kadastrų, piliečių sąrašų, gildijų dokumentų, mokesčių ir žalos atlyginimo dokumentų, palikimo dalybų raštų, testamentų, malūnų, samdinių sąrašų, ištikimybės priesaikos, šaukiamųjų į armiją patikrinimo dokumentų, bažnytinių sąskaitų, baudų lapelių, žemėvaldos reikalų dokumentų, mokyklų aktų ir kt.) ir spausdintų šaltinių (liudijimų, piliečių knygų, genealogijos knygų sąrašų); dažnai tai būna statistiniai duomenys (kaimų ir miestų kronikos). Kilmės tyrimus apsunkina anuometiniai žemėvaldos santykiai. Dalis krašto žemių buvo Ordino užstatytos pavieniams asmenims ir neadministruojamos suvereno. Šaltiniai su tenykščių gyventojų duomenimis buvo laikomi kilmingų žemvaldžių archyvuose, todėl daugelis jų nebuvo išsaugoti. Kilmės tyrimus atlikti padeda ir vokiečių kalba išleisti Bendruomenių žinynai (vok. Gemeindelexikons), pateikiantys duomenų apie gyvenviečių bendruomenes nuo 1873. Žinynus galima rasti Vokietijos didžiosiose bibliotekose. Besidomintieji savo protėviais, gyvenusiais Rytprūsiuose, išlikusių dokumentų bei bažnyčios knygų gali teirautis Vokietijos archyvuose: Evangelisches Zentralarchiv in Berlin [Centrinis evangelikų archyvas Berlyne], Bischöfliches Zentralarchiv [Centrinis vyskupijos archyvas] Regensburge; ir Lenkijoje: Archiwum Państwowe w Olsztynę [Valstybinis archyvas Olsztyne]. Didelė dalis bažnyčios knygų dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nukopijuotos – nufilmuotos. Jų filmų juostos saugomos Sächsisches Staatsarchiv, Abt. Deutsche Zentralstelle für Genealogie [Saksonijos valstybinis archyvas, Vokiečių genealogijos centro skyrius] Leipcige. Kiti šaltiniai – civilinės metrikacijos dokumentai, saugomi Standesamt I Berlin [Berlyno I civilinė metrikacija]. Informaciją ir pagalbą genealogijos klausimais teikia Verein für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. [Rytų ir Vakarų Prūsijos genealogijos draugija], Johann-Gottfried-Herderi Institut e. V. Marburge, Gerhart-Hauptmann-Haus (buv. Haus des Deutschen Ostens) Düsseldorfe. Pagalbos ieškant šeimos narių ar giminių galima kreiptis: Krankenbuchlager Berlin [Berlyno ligonių knygų saugykla] – ten saugomos vermachto karių ligonio kortelės; Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin-Dahlem [Slaptasis valstybinis Prūsijos kultūros paveldo archyvas]; Bundesarchiv – Militärarchiv [Federacinis archyvas – Karo archyvas] Freiburge, Bundesarchiv [Federacinis archyvas] Koblenze ir kitur.
L: Unsere Heimat Ostpreußen und Kreis Ebenrode (Stallupönen). Leer, 1995.
Iliustracija: Klaipėdiškių laukininkų pora. M. Kopplowo fotosalonas Klaipėdoje, XX a. pradžia / lš Viktoro Raševskio rinkinio
Iliustracija: Klaipėdos krašto lietuvininkė. Maxo Emrmardto fotostudija Klaipėdoje, XX a. pradžia / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio