kilimas
klimas, ant grindų tiesiamas, ant sienų kabinamas sunkus spalvotas audeklas. Rytprūsiuose mazgais rišti dvipusiai kilimai minimi jau ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose. Nuo viduramžių kilimai naudoti kaip antklodė. Kilimus XIX a. tiesdavo bažnyčioje sutuoktiniams stovėti, o namie jaunavedžiai juo užsiklodavo. Rištiniai kilimai rišami skandinavų rya technika. Rytprūsiuose mazgais rišti kilimi daugiausia austi Luko apskrityje. Gausi jų kolekcija (nuo XVIII a. iki Antrojo pasaulinio karo) saugota Karaliaučiuje, Prūsia muziejuje. 1937 žymus vokiečių, skandinavų ir suomių tautodailės tyrėjas Konradas Hahmas nustatė, kad šie ir panašūs kilimai buvo paplitę tuose kraštuose, kur anksčiau gyveno sūduviai. Kilimai austi ne tik Rytprūsiuose, bet ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (Augustavo, Gardino, Balstogės apylinkėse). K. Hahmas mano, kad Rytprūsių kilimų etnokultūrinis pagrindas ir kilmė sietini su prūsais, sūduviais ir baltais. Panašūs kilimai iki Antrojo pasaulinio karo buvo žinomi Rytprūsių mozūrams. Mozūrijoje kilimus, ypač dvigubo audimo, audė ir pynė namų šeimininkės. Mozūrų austi ir pinti kilimai marginti, vadinti stora vilnone antklode. Kilimai buvo ir nuotakos kraitis. Laidojant kilimu buvo uždengiamas karstas. Kilimų simboliką aprašė Siegfriedas Lenzas knygoje Heimatmuseum [Kraštotyros muziejus]. Užsukęs į garsiausios to krašto burtininkės audėjos dirbtuvę jis ant sienos pamatė pagonišką kilimą, kurį jai neva paliko ragana ir kuris saugojęs nuo ligų. Kilime pavaizduoti pupalaiškis ir derlingumo kryžius su 9 taškais, saulės kryžius ir baltas elnias, liepsnojančios rūtos turėjo simbolinę reikšmę. Aštuonkampė žvaigždė saugo namus, stebuklingas mazgas atitolina nelaimę. Odalo runa skatina ištrūkti iš tamsių žemumų. Elniai dvylikašakėmis karūnomis, stovintys po šešiakampe žvaigžde ir tuja, simbolizuoja viltį. Daugelis K. Hahmo paskelbtų kilimų raštų dažni ir lietuvių tekstilėje: rombas su kabliukais, rombas su kryžiuku viduje (vaisingumo simbolis), rombas su ataugėlėmis, žvaigždė (meilės simbolis), stilizuoti vyriški ir moteriški žmogeliukai (žmogaus simbolis). Kilimo kompozicija (viduryje nesimetriškai išdėstytus ženklus pakraščiuose įrėmina vienodais tarpais išausti raštai) primena archeologinių skarų vilainių puošybą Latvijoje.
L: Hahm K. Ostpreussische Bauernteppiche. Jena, 1937; Lenz S. Heimatmuseum. Hamburg, 1978; Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII a. V, 1989, p. 33–34; Hermanowski G. Ostpreußen. Lexikon. 1990, S. 292.
Vytautas Tumėnas
Iliustracija: Mozūriškas kilimėlis, 1788 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932
Iliustracija: Kilimėlis su tėviškės simboliais, Pilkalnio apskritis, XX a. pradžia / Iš MLEA