Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kęstutis

Trakų (nuo 1337) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381 pabaiga–1382 vidurys).

Kęstutis (apie 1300 1382 VIII 1 Krėvoje), Trakų (nuo 1337) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381 pabaiga–1382 vidurys). Trakų kunigaikštystę ėmė valdyti 1337, žuvus kovoje su kryžiuočiais jos kunigaikščiui (spėjamajam Kęstučio vyriausiam broliui – Vytautui). Kartu Kęstutis buvo Žemaitijos siuzerenas. 1345 su broliu Algirdu pašalino iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto jaunesnįjį brolį Jaunutį. Su didžiuoju kunigaikščiu Algirdu sutartinai valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), nuo jo buvo priklausomas tik nominaliai; dažnai Kęstutis pats buvo tituluojamas didžiuoju kunigaikščiu. Būdamas submonarchas, Kęstutis sugebėjo įžvelgti svarbiausius Gediminaičių dinastijos, kartu ir LDK politinius interesus. Kęstutis įgijo ypatingą Trakų kunigaikščio statusą ir submonarcho padėtį. Kartu jis be išlygų rėmė Algirdą. Kęstutis daugiau užsiėmė Vakarų politika, o Algirdas – Rytų. Algirdo padedamas Kęstutis atkakliai gynė nuo Vokiečių ordinų Aukštaitiją ir Žemaitiją. 1342–1382 atrėmė apie 70 Kryžiuočių ordino ir apie 30 Livonijos ordino žygių į Lietuvą. Ypač aršios kovos vyko 1360–1380; priešas 1365, 1377 pirmą kartą pasiekė Trakus, Kernavę, Vilnių. Kęstutis suorganizavo gynybą svarbiausiame fronte – prie Nemuno. Lietuvoje pastatytas kryžiuočių pilis Kęstučio kariuomenė sugriovė. Kęstučio ir Algirdo vadovaujama LDK kariuomenė surengė per 40 atsakomųjų žygių, daugiausia į kryžiuočių valdas Prūsijoje; šturmavo ordino pilis iki Sembos ir Aismarių. 1361 pavasarį Įsruties apylinkėse Kęstučio būrys netikėtai buvo užpultas gausesnio kryžiuočių būrio, Kęstutis buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas Marienburgo pilyje. Kęstutis vieno savo tarnų padedamas, persirengęs kryžiuočio drabužiais 1361 lapkritį pabėgo ir grįžo į Lietuvą. Su Algirdu Kęstutis 1370 vadovavo LDK kariuomenei Rūdavos mūšyje, užėmė Rūdavos pilį Semboje. 1382 pavasarį šturmuodamas Jurgenburgo pilį prie Nemuno pirmą kartą panaudojo bombardas. Kęstutis ir Algirdas norėdami užkirsti kelią ordinų agresijai sutiko priimti krikštą. LDK valdovai kėlė krikštijimosi sąlygą: kryžiuočiai turi liautis kariavę ir grąžinti jų tėvonijos žemes Prūsoje iki Alnos, Priegliaus upių ir Aismarių (būsimos Mažosios Lietuvos plotą), nuo ten pagal Baltiją iki Dauguvos ir nuo jos žiočių palei tėkmę iki senųjų rusų žemių. Kęstutis ir Algirdas siūlė kryžiuočius iškelti į stepes ginti krikščioniškos Rusios nuo mongolų-totorių. Po Algirdo mirties (1377) LDK prasidėjo vidaus kovos dėl valdžios. Kęstutis valdė LDK su Jogaila, pripažindamas jį didžiuoju kunigaikščiu (kaip ir jo tėvą Algirdą). 1379 IX 29 Trakuose abu sudarė 10 metų paliaubų sutartį su ordinu. Tačiau kryžiuočiai, naudodamiesi Andriaus (Algirdo vyriausiojo sūnaus, turėjusio teisę tapti valdovu) maištu prieš brolį Jogailą, kurstė LDK kunigaikščių Gediminaičių nesantaiką. Kęstutis, iš kryžiuočių pareigūno sužinojęs apie 1380 V 31 Dovydiškių sutartį, Jogailos slapta sudarytą su kryžiuočiais ir nukreiptą prieš Kęstutį, 1381 lapkritį užėmė Vilnių, nuvertė Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Savo pajėgas Kęstutis nukreipė prieš kryžiuočius, puolė iki Alnos ir Priegliaus. Tuo metu Jogaila su broliais Skirgaila ir Kaributu surengė prieš Kęstutį sąmokslą. Vilniuje įvyko perversmas, ir birželio 12 d. Jogaila susigrąžino didžiojo kunigaikščio valdžią. Kęstučio sūnui Vytautui nepakako jėgų atgauti Vilnių ir jis pasitraukė į Trakus. Liepos 6 prie Trakų Jogaila su kryžiuočiais sudarė Kęstučiui priešišką Bražuolės sutartį. Liepos 20 Jogaila jų padedamas užėmė Trakus. Vytautas pasitraukė į Gardiną ir čia telkė jėgas. Liepos 20 Jogaila su kryžiuočiais užėmė Trakų pilį. Derybų dingstimi Kęstutis su Vytautu buvo pakviesti į Jogailos stovyklą Trakuose ir suimti. Krėvos pilyje Kęstutis buvo nužudytas (pasmaugtas), o Vytautas pabėgo į kryžiuočių valdas Prūsijoje. Vidaus kovos labai apsunkino LDK gynimą nuo kryžiuočių, Vakarų ir Vidurio Europos feodalų agresijos. Kęstutis tvirtai ir nuosekliai gynė LDK vakarines žemes, kovojo Prūsoje, stiprino valstybės integralumą ir nepriklausomybę. Metraštininkų (netgi priešo šalies) teigimu, buvo narsus ir talentingas karvedys, taurus, humaniškas. Turėjo 6 sūnus ar daugiau. Garsiausi žmonos Birutės vaikai – Vytautas ir Žygimantas.

L: Stadnicki K. Olgierd i Kiejstut, Warszawa, 1870; Wolff J. Rod Gedimina. Kraków, 1886; Kučinskas A. Kęstutis, V., 1989; Dundulis B. Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje. V., 1960; Lietuvių karas su kryžiuočiais. V, 1964.

Mečislovas Jučas

Edvardas Gudavičius

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Kęstutis. Bareljefas, 1975 / Iš parodos katalogo