Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jogaila

Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381, 1382–1392) ir Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila (1386–1434).

Jogáila (apie 1351 Vilniuje? 1434 VI 1 Gorodoke, Ukrainoje), Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381, 1382–1392) ir Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila (1386–1434). Titulavosi Lietuvos aukščiausiuoju kunigaikščiu. Jogailos tėvas Algirdas prieš mirtį (1377) paskyrė Jogailą savo įpėdiniu. 1377–1381 valdė kartu su dėde Kęstučiu, pripažinusiu Jogailą didžiuoju kunigaikščiu. 1379 IX 29 su Vokiečių ordino, 1380 II 27 su Livonijos ordino atstovais Jogaila sudarė paliaubų sutartis; gegužės 31 su Vokiečių ordinu (slapta nuo Kęstučio) – Dovydiškių sutartį. 1382 VII 6 prie Trakų su Ordino atstovais sudarė Bražuolės sutartį, kuria jie Jogailai pasižadėjo neremti Kęstučio ir jo sūnų. Liepos 20 Jogailos ir Ordino kariuomenė užėmė Trakus. Klasta buvo suimti Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Kęstutis 1382 VIII Krėvos pilyje buvo nužudytas. Už paramą ir taiką spalio 31 Dubysos sutartimis Jogaila atidavė Ordinui Žemaitiją iki Dubysos, pasižadėjo priimti katalikybę iš vokiečių ir su Ordinu derinti užsienio politiką. Vytautas rudenį iš Krėvos pilies pabėgo pas kryžiuočius ir gavo jų globą. Atsisakydamas 1383 vasarą susitikti su Ordino vadovybe Dubysos saloje, Jogaila nutraukė 1382 Dubysos sutartį. Remdamas Vytautą, Ordinas 1383 VII 30 paskelbė Jogailai karą ir vėl bandė užkariauti Lietuvą. Stengdamasis išardyti Ordino didžiojo magistro ir Vytauto sąjungą, 1384 Jogaila šiam grąžino dalį Trakų kunigaikštystės. Lietuvos kunigaikščių vidaus kovos trukdė bendrai kovai prieš kryžiuočius, kurie pavergė prūsus ir vakarų lietuvius. Jogaila priėmė lenkų feodalų pasiūlymą vesti Lenkijos karalienę (1384–1399) Jadvygą ir sujungti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkijos karalyste. 1386 II 15 Jogaila buvo pakrikštytas Vladislovo vardu, vasario 18 vedė Jadvygą ir kovo 14 buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Lenkų ponams reikalaujant, iš pradžių vykdė politiką, kuria siekta likviduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirumą. Nuo 1392 Jogaila ir Vytautas buvo sąjungininkai. 1401 Vilniaus–Radomo susitarimu Jogaila oficialiai patvirtino Vytautui (iki jo mirties) Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią ir titulą, pasilikdamas vyriausiąją valdžią (aukščiausiojo kunigaikščio titulą). Jogaila parėmė žemaičių 1409 sukilimą prieš Ordino valdžią; dėl to Ordinas 1409 VIII 6 paskelbė Lenkijai karą; su juo pradėjo kariauti ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Žalgirio mūšyje (1410 VII 15) Jogaila buvo sąjungininkų kariuomenės, sutriuškinusios Ordino pajėgas, vyriausiasis vadas (faktiškai mūšiui vadovavo Vytautas). 1413 su Vytautu vadovavo žemaičių krikštui. 1411–1422 palaikė Vytauto karines (1414, 1422 karai) ir diplomatines pastangas (1414–1418 Konstancos bažnytiniame suvažiavime) ir kovojo dėl Ordino užgrobtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Žemaitijos) ir Lenkijos (Pamario) žemių; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ilgaamžę kovą su kryžiuočiais baigė 1422 Melno taika. Būdamas vienas svarbiausių Lucko suvažiavimo (1429) veikėjų, iš pradžių parėmė Vytauto karūnavimo sumanymą. Vytautui mirus (1430), didžiuoju kunigaikščiu patvirtino savo brolį Švitrigailą, kovotoją su lenkų ponais ir santykių gerinimo su Ordinu šalininką. Vėliau vykdė Lenkijos ponų politiką, kuria buvo siekiama nuversti Švitrigailą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę padaryti Lenkijos karalystės vasale. Per paskutinį apsilankymą Lietuvoje 1432 Gardino sutartimi didžiuoju kunigaikščiu patvirtino Žygimantą Kęstutaitį; buvo padaryta nuolaidų Lenkijai. Valdydamas Lenkiją, Jogaila 1404 V 23 Racionžo sutartimi atnaujino 1343 Kališo taikos sutartį su Ordinu, sankcionavo 1398 Salyno sutartį; 1405 išpirko iš jo Dobrynės žemę. Vėliau kovojo su Ordinu siekdamas atgauti Pavyslio ir Pamario žemes. Lenkijos politikai Jogaila suteikė antikryžiuotišką kryptį. Jo politika padėjo atremti vokiečių riterių ekspansiją į Rytus, kartu, nuolaidžiaujant lenkų diduomenei, sudarė prielaidas ir sąlygas silpninti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą ir integralumą. Šios politikos tolesnės raidos rezultatas buvo 1569 Liublino unija.

L: Jogaila. K., 1935; Dundulis B. Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje. V., 1993; Prochaska A. Król Władysław Jagiełło, t. 1–2, Kraków, 1908.

Mečislovas Jučas

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Jogaila. Antkapio Krokuvos Vavelio katedroje detalė, 1444–45 / Iš knygos „Lietuvos istorija“, redaktorius Adolfas Šapoka, 1936