Kelneriškių kalva

Kélneriškių kalvà (vadinamasis Sidabrinis kalnas) kaimo pietinėje dalyje, vadinamuosiuose Klausiškiuose. Ant kalvos rasta degintų kaulų, keramikos šukių, bronzinių papuošalų. Ten rastas sidabrinis žiedas buvo Eduardo Giseviaus rinkinyje. Kalva tapatinama su Šereiklaukio senosios gyvenvietės vieta. Pasakojama, kad ant kalvos stovėjusi pilis, kurios vartai buvę puošti sidabru. Visi pilies daiktai taip pat buvę sidabriniai. Ant kalvos vakarinio šlaito buvęs didelis granitinis akmuo, vadinamas Vestuvininkų vežimu, Karieta (savo išvaizda priminė vežimą). XX a. pradžioje jis suskaldytas ir panaudotas Pempinės dvaro pamatams. Likusi statyboms nepanaudota dalis buvo 28 pėdų skersmens ir 40 pėdų apimties. Pasakojama, jog ant akmens kūrendavo šventąją ugnį, šalia jo degindavę aukas. Kitas padavimas pasakoja apie kadaise gyvenusį turtingą kunigaikštį ir jo dukrą, pamilusią jaunikaitį. Prieš tėvo valią jaunuoliai norėję susituokti. Jaunikis atvažiavęs su vestuvių vežimu ir norėjęs sužadėtinę išsivežti, bet jos tėvas prakeikęs jaunavedžius ir šie suakmenėję.

L: Bicka J., Tumosas F. 50 gražiausių Mažosios Lietuvos Padavimų. Lauksargiai, 1939, p. 94–95; Gisevius E. Volkssagen von den „Schloßbergen" im Jura-Gebiete (Schluß) // Der neuen Preußischen Provinzial‑Blätter dritte Folge. Bd. III, Königsberg, 1859, S. 182–192; Schwarzien O. Vorgeschichtliche Totenäcker im Juragebiet // Der Grenzgarten. 1933, nr. 1; Vaitkevičius V. Senosios lietuvių šventvietės. Žemaitija. V., 1998, p. 656–657.

Linas Tamulynas