Karaliaučiaus mūšis
Karaliáučiaus mšis įvyko per Didįjį prūsų sukilimą, 1262 pradžioje. Kovėsi kryžiuočių ir sukilėlių sembų kariuomenės. Vokiečių kronikininkas Petras Dusburgietis rašo, kad prityrę kariai prūsai pasistatydino daug laivelių, iš kurių naikino riterių laivus, gabenančius Priegliumi maistą į Karaliaučiaus pilį. Vėliau sembai tuo pačiu tikslu pastatė tiltą-užtvarą per Prieglių ir abiejuose jo galuose įrengė tvirtus kuorus. Gresiant badui, kryžiuočiai buvo priversti stoti į aršią kovą. Jie išardė ir sunaikino sembų įtvirtinimus su kuorais. Tuomet su didele sukilėlių kariuomene prie Karaliaučiaus pilies atžygiavo notangų vadas Herkus Mantas. Sukilėliai sumaniai puldinėjo pilį. Tačiau Herkus Mantas buvo sužeistas ietimi ir su kariuomene pasitraukė. Kryžiuočiai šaudė iš arbaletų, apie kuriuos prūsai dar nežinojo. Vėliau sembai netikėtai užpuolė ir sugriovė aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią netoli pilies (apie 250 m į šiaurės vakarus nuo jos) besikuriantį vokiečių miestą. Dėl to senamiestis vėliau buvo perkeltas į pietus nuo pilies, arčiau Priegliaus.
Algirdas Matulevičius