Kaimės kapinynas, piliakalnis ir pilis
Kaimės kapinýnas, pliakalnis ir pils. Šalia Kaimės bažnytkaimio šventame miškelyje (vok. am heiligen Wäldchen) buvo kapinynas. XX a. pradžioje jį tyrinėjo Brinkmannas. Rasti 2 griautiniai kapai su šalia palaidotais žirgais. Iš įkapių išliko 4 akinės segės ir žirgo kamanų fragmentai. Iki Kryžiuočių ordino įsiveržimo Kaimės piliakalnyje buvo sembų pilis. 1255 ją užgrobė Ordinas. Ji minima 1258 Ordino ir Sembos vyskupo žemių dalybų akte. 1261 pilis buvo perstatyta ir padidinta. Tuo metu ji priklausė prūsų didikui Geidute ar Gedute. 1299 prūsai iš Kaimės jau minimi krikščioniškais Philippus ir Theodoricus vardais. 1320 minimas Kaimės kunigas Conradus. 1348 pilį užėmė ir sudegino Kęstučio kariai. 1350 pilis vėl sudeginta, o 1352 jau atstatyta iš akmens. Patvenkus upelius, pilį iš visų pusių saugojo vanduo. Kaimės gyventojai ypač aktyviai dalyvavo 1525 maište. 1782 pilis buvo perstatyta ir dar kartą padidinta. Ji turėjusi aukštą bokštą. Po Antrojo pasaulinio karo pilyje įkurtos kolūkio dirbtuvės, tvartai, kiaulidės. Vėliau pilis apleista ir baigia griūti. 1991 pagrindinis pilies korpusas pradėtas ardyti plytoms, iš kurių vietos gyventojai statėsi sodo namelius. Dabar pilies likučių nebėra.
Valdemaras Šimėnas
Iliustracija: Kaimės piliakalnio schema / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio