jūrlapis

jrlapis, jūrinių plotų žemėlapis navigaciniams tikslams. Jame svarbu tiksliai pažymėti krantus, o iš sausumos objektų rodomi tik tie, kurie orientuoja iš jūros. Jūros plote jūrlapis informuoja apie dugno savybes, gylius ir vienodo gylio (batimetrines) linijas (dažniausiai metrais) nuo žemiausio jūros lygio, plūdes, švyturius, švyturlaivius ir kitus laivakelio (farvaterio) pažymėjimus, sroves, jūrkaitos eigą, magnetinę deklinaciją ir jos metinį kitimą, paskendusius laivus, seklumas, olas, kitas kliūtis ir panašiai. Dauguma jūrlapių sudaroma Merkatoriaus projekcijos būdu (žemės paviršiaus taškai projektuojami iš Žemės centro ant cilindrinės plokštumos, liečiančios žemę ant ekvatoriaus), kuriame meridianai yra paralelūs ir kreivė, kertanti meridianus pastoviu kampu (loksodromija), yra tiesioji, o viena meridiano minutė atitinka vieną jūrmylę ties atitinkama geografine platuma. Toje projekcijoje arktinės sritys labai deformuojasi, todėl joms naudojama gnomoninė poliarinė projekcija, kurioje didžiojo apskritimo kreivė yra tiesioji (kreivė gaunama ant žemės paviršiaus kertant sferą plokštuma, einančia per Žemės centrą). Didžiojo apskritimo atkarpa yra artimiausias atstumas tarp dviejų taškų, todėl gnomoninis jurlapis (gaunamas žemės paviršiaus taškus projektuojant iš Žemės centro ant liečiamosios plokštumos) naudojamas sekti kursą tolimam plaukimui.

Povilas Almis Mažeika

Iliustracija: Jūrlapis Lietuvos pajūriui / Iš LE