jūrinė laivyba

jrinė laivýba. Dar vikingų laikais kuršiai ir sembai lankydavosi įvairiose Baltijos ir Šiaurės jūrų vietovėse. Nuo XIV a. Klaipėda nebuvo laisvas uostamiestis, nepriklausė ir Hanzos pirklių sąjungai. Jos laivyba stiprėjo lėtai dėl prekybinio užnugario stokos. Pirmieji prekybiniai laivai Klaipėdoje pradėti statyti 1593. XVIII a. dėl jūrinės laivybos sustiprėjo ryšiai su Didžiosios Britanijos uostais, į kuriuos gabenta apie 80 % viso eksporto. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, 1921 Kaune įsteigta Lietuvos garlaivių ir prekybos bendrovė. Įsigyti pirmieji jūriniai burlaiviai Jūratė ir Kastytis. 1923 prie Danės pastatytas 1920 įsteigtos Roberto Mejerhėferio (Meyerhoefer) laivininkystės ir kelionių firmos pastatas. Atgavus Klaipėdos kraštą, rusiško standarto geležinkelis iš Didžiosios Lietuvos sujungtas su uostu. Gavęs užnugarį, Klaipėdos uostas tapo perspektyviausiu Baltijos jūroje ir netgi Rytų Europoje. Sovietmečiu pradėti uosto gilinimo darbai liudija, kad ateityje jūrinę laivybą pakeis tarpžemyninė stambiatonažė laivyba, atitinkanti Klaipėdos uosto geografinę padėtį ir natūralias gamtos sąlygas. Pokario metais išplėstos ir pastatytos trys stambios laivų remonto įmonės, Baltijos laivų statykla.

L: Martinkus P. Klaipėda. Mažasis vadovas. V., 1988; Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994.

Kostas Frankas

Iliustracija: Iš Klaipėdos uosto locų (locmano) laivas palydi garlaivį į jūrą / Iš „Lietuviškosios enciklopedijos“, t. 2, 1937

Iliustracija: Pirmojo Lietuvos prekybos laivo „Maistas“ įgula. Viduryje buvęs Lietuvos Baltijos Lloydo bendrovės vyriausiasis direktorius inžinierius V. Rėklaitis. Jo kairėje – „Maisto“ kapitonas J. Kaminskas, dešinėje – pirmasis šturmanas E. Sliesoraitis / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Pirmasis Santarvės laivas Klaipėdoje po Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos Respublikos, 1923 / Iš Eriko Purvino rinkimo

Iliustracija: „Utenos“ laivo įgula Liepojoje hitlerininkams atplėšus Klaipėdos kraštą, 1939 / Iš Vytauto Gocento rinkinio