Johannes Poliander

Poliander Johannes (Poliándras; tikroji pavardė Grammann) 1486 XII 26 Neustadte 1541 IV 29 Karaliaučiuje), teologijos daktaras, humanistas. 1516 baigė Leipzigo universitete laisvųjų menų studijas. Wittenbergo universitete studijavo teologiją. 1525 išvytas iš Würzburgo katedros pamokslininkų už Martynui Liuteriui artimas idėjas. 1525 Prūsijos kunigaikštis Albrechtas pakvietė Polianderį į Karaliaučių. Jis kunigavo Senamiestyje, patarinėjo kunigaikščiui statant pilies biblioteką, kuriant universitetą, mokyklų ir bažnyčių klausimais. Dirbo mokytoju lotyniškoje mokykloje. Polianderis sukūrė proginių eilėraščių ir bažnytinių giesmių. Daugiau kaip 1000 knygų paliko testamentu Karaliaučiaus miesto bibliotekai. Buvo vienas iš pirmųjų liuteronybės skelbėjų Karaliaučiuje. 1525 išleido knygelę Ein Urtheil über das harte Büchlein D. Mart. Luthers wider die Aufrurn der Bauern [Nuomonė apie griežtą daktaro M.Lutherio knygelę prieš valstiečių maištą], kurioje palaikė M. Liuterį, o valstiečių sukilimo vadovus Vokietijoje įvertino kaip atskalūnus ir netikėlius, jų poziciją pavadino velnio krikščionybe. Polianderis buvo vienas iš 1525 Bažnyčios nuostatų kūrėjų (kartu su Sembos ir Pamedės vyskupais ir kitais patarėjais). 1535 apie sūduvių (XIII a. kryžiuočių perkeltų į Sembą) papročius rašė laiške Kasparui Börneriui, Leipcigo Tomo mokyklos rektoriui: Čia gimusieji tik nedaugelis moka vokiškai, turi savo barbarišką kalbą, kuria kalba kaip ir kiti prūsai. Šios tautybės žmonės atkakliai stengiasi išsaugoti savo protėvių drabužius, papročius, apeigas, nesituokia su tolimesniais prūsais ir nė vienas saviesiems neleidžia elgetauti. Sūduviai tuomet patys audęsi medžiagas drabužiams, dirbdinęsi metalinius žalvarinius papuošalus, nešioję metalinius diržus.

L: Schmidtke M. Königsberg in Preußen. Husum, 1997, S. 16; LE; Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, V., 1999.

Algirdas Žemaitaitis