Įsra

Įsrà, Įstrà, Įsruts, Ysrà (vok. Inster; rus. Instruč), upė Pilkalnio, Ragainės ir Įsruties apskrityse, Priegliaus aukštupys iki Įsruties miesto. Ilgis 101 km, baseino plotas 1250 km². Išteka Pilkalnio apskrityje, Šilėnų parapijoje, tarp Dūdų ir Račių kaimų, 1,5 km į rytus nuo Girėliškių. Nuo ištakos iki Būdupės žiočių teka į šiaurės vakarus, toliau iki Stirtupės žiočių – į vakarus, lygiagrečiai su Šešupės žemupiu ir apie 3–4 km atstumu nuo jos, į pietus nuo Nemuno ir Priegliaus upynų takoskyros, pro Patilžius, Versmininkus ir Kluonius, toliau vakarų kryptimi pro Vingerupius, Čiupus, Leskaminį (Antakminus), pasuka į pietvakarius pro Gindvilus, Liepalotus, Skatikus, Balupėnus, Laugalius, Kraupiškėnus, Molynę, Vičiūnus, toliau į pietvakarius pro Skerdynus, Nybudžius, Strijėnus, Nanišką, Gerlaukėlius, Trakį, Gesviečius, Giliškius, Tarpučius, Liepgalį, Kraupišką, Stablaukius, Žaslį, Pelininkus, Jurbarką, Jurbarkėlius. Įsruties mieste susilieja su Ungura – susidaro Prieglius. Kairieji intakai: Vingrupis, Šeškupė su Rėnike, kurias galima laikyti Įsros ištaka, nes jos mažytės ir vasarą išdžiūva, Būdupė, Akmenis, Eimenys (didžiausias), Kerstupė, Nybudys (antras pagal didumą), Nybudėlis, Strijus ir Lindikas, Tilžinta su Molupe, Vingerupė, Kerstupė; iš dešinės įteka tik maži upeliai, pvz., iš Didžiosios Plynės – Versmelė, iš Kakšių balos – Rausvė ir Stirtupė, aukščiau Kraupiško – Almuonė su Visvaine, Palaka, Malūnupė ir Gilija su Giline. Slėnis 0,1–2 km pločio. Vaga aukštupyje reguliuota, likusiame ruože vingiuota, daug senvagių. Aukštupio vagos plotis 1–3 m, vidurupio ir žemupio 8–25 m, kai kur – iki 40–60 metrų. Gylis 0,5–2 metrai. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Krantai 1–3 m aukščio, statūs. Paskutinius 3 km Įsra teka tarp paaukštintų krantų. XIX a. pabaigoje pradėtas matuoti vandens lygis. Įvairiu laiku veikė 5 vandens matavimo stotys: Liepalotuose (61 km), Kraupiške (50 km), Pleinlaukyje (44 km), Pelininkuose (20 km), Jurbarkėliuose (2 km nuo žiočių). Dabar veikia viena – Kraupiške. Debitas ties Kraupišku: vidutinis metinis – 3,91 m³/s, maksimalus pavasario potvynio – 109, vidutinis žiotyse – 8,88 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė 2,4–3,8 metro. Frydricho Kuršaičio žodyne dar minima Istra, bet lietuvininkams būdingesnės lytys Ysra ir Įsra, kaip ir su kitu balsių kaitos laipsniu liet. Eisra ir Eisrava. Įsra – archajiškas vandenvardis, sietinas su senovės indų iṣiráh – judrus, skubus.

Vilius Pėteraitis

Algirdas Rainys

Iliustracija: Žemėlapiai. Įsros upynas