Mažosios Lietuvos
enciklopedija

įrašai antkapiniuose paminkluose

epitafijos ir kiti tekstai kryžiuose, krikštuose, paminklų plokštėse.

rašai antkapniuose pamiñkluose. Krašte nuo seno įrėždavo įrašus mediniuose kryžiuose ir krikštuose. XIX a. paplitus metalo dirbiniams, įrašai antkapiniuose pamikluose buvo išliejami lietiniuose kryžiuose, ant kaltinių kryžių kabintos lietinės tokių įrašų lentelės arba įtaisomi emaliuoti metalo, fajanso ar kitokie įrašų medalionai. XX a. paplitus betono dirbiniams, įrašus antkapiniuose paminkluose įspausdavo antgalvio plokštėse, iškaldavo įstatomose į paminklus balto marmuro ar kitokiose akmens plokštėse, išgraviruodavo juodo stiklo lakštuose. Būta įrašų iš marmuro ar fajanso pagamintose atverstose simbolinėse knygose. Įrašus įspausdavo betoniniuose kapų apvaduose (kartais ten įtaisytos įrašų lentelės). Šeimos kapų aptvaruose ar prie kapo kabintos metalinės lietinės dekoruotos plokštės su įrašais, statyti stovai – toblyčios su metalinėmis įrašų plokštėmis ar lavonlentės su įrašais. Mažosios Lietuvos tradicijos, protestantiškoji kultūra lėmė savitą įrašų antkapiniuose paminkluose formą bei turinį. Jie atspindėjo krašto germanizaciją: nuo XIX a. pabaigos lietuvininkų šeimų kapuose daugėjo vokiškų įrašų. Būta mišrių įrašų, maišant lietuviškus ir vokiškus žodžius. Įrašai dažnai būdavo daromi abiejose kryžiaus ar paminklo pusėse. Kapo rytų pusėje dėtas įrašas apie velionį ar visą šeimą. Jis dažniau pradedamas žodžiais Czion (Czon) ilsis Diewyje (Deweje)... Toliau paminklo statytojai dažnai nurodydavo giminystę: Pati (Pate), Vyras (Wirs), Tewai, Kudikei. Rečiau aptinkami įrašai: Duktė, Duktericke, Mamyte, Motinele, Motyna, Moterisczke, Oma, Onkelis, Seso, Sunus, Tante ir kiti. Kartais tokį įrašą papildydavo jausmingas atsiliepimas, pvz.: Szon ilses mana milima Pate; Czion ilses Sanarelei mano milems Wirs. Toliau rašyta vardas, pavardė (moterims ir mergautinė pavardė vyriškąja forma, pvz., ELSKE BROZELIENE, gim. PREIKSZAT), gimimo ir mirties ženklai (gim., mir. arba žvaigždutė ir kryžiukas), datos (dažniau – diena, mėnuo – skaitmeniu ar vardu, metai). Kartais būdavo įrašų apie mirusiojo užsiėmimą (Ukeninks), kilmę (isz...). Kitoje kryžiaus ar paminklo pusėje dažnai įrašytos epitafijos – gyvųjų palinkėjimai mirusiajam (Ilsėkis saldei; Ilseketes Pakajuje; Czion ilsekis Diewyje nu wisu Wargu szio Swieto; Szonai ilsekis Kristuje ik jis kartunt prikels tawe). Kartais tai tarsi mirusiųjų atsiliepimai (Gulu palaidotas grazei ir miegu sau saldzei; Ilsekit Sanarelei kol wel pas Jus pareisiu). Neretai būdavo įrašomos mėgstamos citatos iš Biblijos ar giesmynų, nurodant šaltinį. Būta savos kūrybos eiliuotų įrašų, kartais labai ilgų. Iki XX a. pradžios dažni įrašai gotiškuoju šriftu (kai kur vartotu iki 1945). Įvairaus dydžio dailios raidės, įvairus įrašų dėstymas buvo paminklų puošmena. Kartais (lietinių kryžių kitos pusės apačioje, akmeninių paminklų šone) būdavo firmų ženklų – dirbtuvių pavadinimas ir vieta (TILSIT, MEMEL ir kiti). Senieji įrašai atspindėjo Mažosios Lietuvos gyventojų papročius ir pasaulėjautą. Tai vertingi senosios raštijos, liaudiškos šnektos paminklai. Po 1945 negausūs lietuvininkai apsiribodavo kukliais įrašais, vėliau įsivyravo pokarinių meistrų peršami standartiniai įrašai. Sovietinio etnocido metais dauguma (per 90 %) įrašų sunaikinta: pagrobtos metalinės ir akmeninės įrašų plokštės, sudaužyti stiklo, porceliano ir kiti dirbiniai.

L: Milius V. Klaipėdiečių antkapinių paminklų įrašai // Kraštotyra. Kn. 20, V., 1984, p. 60–68; Kaunas D. Was uns die Grabmäkr sagen // Annaberger Annalen. Bonn, 1995, No. 3, S. 108–113; Mališauskas J. Lietuviški tituliniai įrašai Šilutės rajono antkapiniuose paminkluose // Lietuvininkų žodis. K., 1995, p. 547–558; Mališauskas J. Lietuviškų įrašų Mažosios Lietuvos paminkluose beieškant // Vakarų baltų istorija ir kultūra. D. 2. Klaipėda, 1995, p. 67–83; Purvinienė M., Purvinas M. Materia Hos šventumo apraiškos Klaipėdos krašto protestantiškoje kultūroje // Liaudies kultūra. 1997, nr. 6, p. 7–10.

Vacys Milius

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Įrašai apie velionius Anę ir Jurgį Rudaičius ant kryžiaus Steponiškių kapinėse, 1990–1998

Iliustracija: Epitafija Klaipėdos krašto kapinėse, 1990–1998

Iliustracija: Epitafija Klaipėdos krašto kapinėse, 1990–1998

Iliustracija: Epitafija Klaipėdos krašto kapinėse, 1990–1998

Iliustracija: Epitafija Klaipėdos krašto kapinėse, 1990–1998

Iliustracija: Epitafija Klaipėdos krašto kapinėse, 1990–1998

Iliustracija: Įrašas ant antkapinio kryžiaus Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Antkapinės lentelės įrašas Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Įrašas ant antkapinio kryžiaus Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Antkapinės lentelės įrašas Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Antkapinės lentelės įrašas Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Antkapinės lentelės įrašas Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Įrašas ant antkapinio kryžiaus Pirmajame pasauliniame kare žuvusiam kareiviui Martynui Lapšiui Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Antkapinės lentelės įrašas Klaipėdos krašto kapinėse

Iliustracija: Įrašas antkapiniame paminkle Nemeilių kapinėse, 1998

Iliustracija: Įrašas antkapiniame paminkle Kamščių kapinėse, 1998

Iliustracija: Įrašas antkapiniame paminkle Kamščių kapinėse, 1998