Mažosios Lietuvos
enciklopedija

inžineriniai tinklai

energijos, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų ūkio sričių technologiniai įrenginiai.

inžinèriniai tinkla susieja įvairius įrenginius, tiekia energiją, žmonių ir krašto gyvavimui reikalingas medžiagas. Kraštui vystantis pagal Vakarų Europos standartus, miestuose inžineriniai tinklai paplito dar XIX amžiuje. Iki tol pavieniai inžineriniai tinklai buvo įrengiami ypatingesniuose objektuose (pilyse, dvarų rūmuose). Statant dujų fabrikus Klaipėdoje, Įsrutyje ir kitur, tiesti dujotiekiai. Pvz., Klaipėdoje 1930 buvo 44 km dujotiekių. Pastačius elektrines, nutiestos elektros perdavimo linijos. Iki 1945 kraštas buvo plačiai elektrifikuotas. Elektra buvo apšviečiamos miestų ir miestelių gatvės, didesniuose miestuose veikė elektrinių tramvajų linijos. Iki dabar kai kur išlikę senieji metaliniai elektros stulpai, raudonplytės ar tinkuotos elektros pastotės miestuose, miesteliuose, dvarų sodybose, kai kuriuose kaimuose ir kitur. Būta elektra varomų siurblinių Nemuno ir Priegliaus žemupyje. Iki 1945 vandentiekis (vietinis) buvo įrengiamas ir stambesnėse kaimų sodybose. Sovietmečiu atsikėlę kolonistai stebėdavosi aptikę tvartuose vandentiekį gyvuliams girdyti, vonias ir vaterklozetus kai kuriuose kaimų namuose. Po 1945 apleisti ir neprižiūrimi tokie įrenginiai kaimuose greitai sunyko. Didesniuose miestuose XX a. pradžioje buvo išplėtoti vandentiekio inžineriniai tinklai, pastatyti dailūs vandentiekio bokštai (toks buvo įrengtas ir Pagėgių geležinkelio mazge). Pagal vietos valdžios potvarkius miestų sodybose turėjo būti įrengta kanalizacija, nutekamųjų vandenų pašalinimas. Įrenginėtos sausinimo sistemos (drenažas ir kitos) drėgnose miestų ir miestelių vietose, žemės ūkio plotuose. XX a. pradžioje miestuose plėtoti telefono tinklai, krašto gyvenvietes jungė telegrafo ryšys. Plėtotės bei įvairovės atžvilgiu krašto didesnių miestų (Karaliaučiaus, Tilžės ir kitų) inžineriniai tinklai iki 1945 prilygo Vakarų Europos standartams. Būta gana tobulų inžinerinių tinklų bei įrenginių. Antrojo pasaulinio karo metais kai kurie inžineriniai tinklai buvo pažeisti. Krašto ižineriniai tinklai labiausiai nukentėjo po 1944, sovietų kolonistams nemokšiškai tvarkantis, niokojant ar grobiant buvusią inžinerinių tinklų įrangą. Pvz., Karaliaučiuje, pažeidus sausinimo sistemas, užpelkėjo ištisi plotai, buvo užlieti namų rūsiai ir kita. Nykstant krašto gyvenvietėms, inžineriniai tinklai buvo naikinami kaip nebereikalingi ar palikti likimo valiai. Ekonominės krizės metais po 1990 buvo grobiamos dar išlikusios metalinės ir kitokios inžinerfinių tinklų detalės.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Senieji vandentiekio įrenginiai Įsėje, Pakalnės apskritis, 1995

Iliustracija: Dujinis šviestuvas Klaipėdoje, XIX a. pabaiga

Iliustracija: Senasis vandentiekis Juknaičiuose, 1995