herbai

hèrbai, miẽstų herbai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. I pusės miestų buvo mažai. Pirmieji vokiečių miestai su savo herbais atsirado Prūsijoje XIII a. per Livonijos ir Kryžiuočių ordinų įvykdytą prūsų ir vakarų lietuvių bei kuršių žemių užkariavimą. Vakarų Europoje gausi ir svarbi heraldikos medžiaga buvo tiriama, aprašoma, o nuo XIV a. vidurio buvo suformuluoti herbų sudarymo principai, nustatyta spalvų ir vaizdų simbolika, juridinė prasmė.

Iliustracija: Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas bei Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Ostrykule – ten, kur susieina lietuviškos Palenkės, lenkiškos Mozūrijos ir Prūsijos žemės, jie 1545 metais pastatė pasienio koloną. Kartušas vaizduoja Vytį, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą, Jogailaičių arą su karūna ant kaklo, tada buvusį Prūsijos kunigaikštystės herbą (Lenkijos herbo nėra). Kolona neseniai restauruota / Iš Dietmaro Albrechto knygos „Keliai į Sarmatiją. Dešimt dienų Prūsijoje“, 1998

Iliustracija: Dabartinis Neringos herbas / Iš knygos „Neringa“, 1998

Iliustracija: Šilutės herbas, patvirtintas 1995 IX 21 / Iš knygos „Šilutės kraštas“, 2000

Iliustracija: Pagėgių herbas, 1994

Klaipėdos miesto herbas. Klaipėda (vok. Mümelburg, Memel) yra seniausias miestas dabartinėje Lietuvos teritorijoje, 1257 ar 1258 gavęs Liubeko, 1475 – Kulmo miesto teises. Jos herbas: auksinė dantyta mūro siena su trimis bokštais, vidurinis didesnis, raudoname lauke. Aplink bokštus 4 penkiakampės žvaigždės, po siena – laivo korpusas. Katalikiškam Kryžiuočių ordinui Prūsijoje 1525 tapus pasaulietine protestantiška valstybe, Klaipėdos herbas įgijo modernesnių bruožų, o jo simbolių reikšmė buvo pamiršta. Tačiau nėra nė vienos privilegijos ar kito teisinio akto, kuriuose oficialiai būtų įteisintas miesto herbas. Žinomi tik Klaipėdos antspaudai ir nelabai tikslus jų aprašymas 1730 rotušės inventoriuje, kurį iš vokiečių kalbos apytikriai būtų galima versti taip: „Miesto antspaudas raudono lauko, kuriame ant laivo korpuso įstatytas gynybinis bokštas tarp dviejų laivybos bokštelių; figūrų spalva geltona.“ Anksčiau buvo manoma, kad Klaipėdos herbo simboliai išsirutuliojo iš senesnio komtūro antspaudo, kuriame buvo pavaizduotos trys bažnyčios. Dabar šių teiginių atsisakyta, nes surastas paties miesto antspaudas, senesnis nei komtūro. Bene labiausiai nesutariama, kas vaizduojama Klaipėdos miesto herbe. Vieni mano, kad centre buvo pavaizduotas gynybinis vartų bokštas, o jam iš šonų mediniai sargybos bokštai arba bokštai-bakenai, po jais – laivo korpusas, liudijantis prekybą ir laivininkystę arba tai, kad čia nuo seno buvo statomi laivai. Kiti teigia, kad šoniniai bokšteliai galėjo būti Klaipėdos miesto įtvirtinimai, perimti iš senųjų laivų kogų, turėjusių pirmagalyje ir paskuigalyje panašius gynybinius bokštus. Aplink bokštus esančios žvaigždutės vadinamos dangaus skliautu, kuris, nesant kompaso, buvo bene svarbiausia jūreivių navigacijos priemonė. Dėl to žvaigždutės dažniausiai vaizduojamos uostamiesčių antspauduose. Jas galima suprasti ir kaip Šventojo Rašto kelrodę žvaigždę. Yra ir kitų simbolikos aiškinimų. Matyt, teisūs tie autoriai, kurie teigia, kad galingas mūrinis bokštas su dviem šoniniais medinių konstrukcijų bokšteliais ir net laivo korpusas į miesto antspaudus, o vėliau ir į herbą pateko iš XIII a. II pusės Klaipėdos pilies gynybinės sistemos, kuriai, be pilies bokšto, priklausė kovinis laivas. Turbūt jo medinių konstrukcijų įtvirtinimai vaizduojami šalia centrinio bokšto. Aplink bokštus išdėliotos 4 žvaigždutės turėjo reikšti dangaus skliautą. Jis, matyt, sietinas ne tiek su navigacija, kurios taip pat negalima atmesti, o su pilies gynyba, jos apsauga nakties metu.

Edmundas Rimša

Iliustracija: Klaipėdos miesto senieji herbai / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, t. IV, 1968

Iliustracija: Klaipėdos miesto senasis herbas / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, t. IV, 1968

Iliustracija: Klaipėdos miesto herbas / Iš knygos „Lietuvos heraldika“, 1998

Kita Klaipėdos herbo simbolikos versija: raudonas skydas su aukso spalvos simboliais; apačioje vikingų laivas su irklais simbolizuoja Krikščionių Bažnyčią (vairininkas – Jėzus Kristus, irkluotojai – bendruomenė, jūra – pagonys). Skydo viduryje 3 bokštai su vienodais kuorais, reiškiantys, kad Klaipėda – tvirčiausia Viešpaties pilis tarp dviejų Vokiečių ordino šakų – Livonijos ir Prūsijos. Skydo viršuje 4 penkiakampės žvaigždės simbolizuoja kryžiaus žygių įkvėpėjo popiežiaus Inocento III priesaką Ordinui: skleisti Evangeliją į visas keturias pasaulio puses.

Kostas Frankas

Karaliaučiaus miesto herbas. Karaliaučių (vok. Königsberg) iki 1724 sudarė 3 atskiri miestai su savo herbais. Senamiesčio (vok. Altstadt) herbo viršutinėje dalyje sidabriniame lauke raudona karūna, apatinėje – sidabrinis nepilnas kryžius. Knypavos (vok. Kneiphof) herbas – žaliame lauke virš sidabrinių bangų iškylanti mėlynai aprengta ranka, laikanti auksinę karūną. Abiejose rankos pusėse žemyn apversti ir į išorę nukreipti du ragai. Naujamiesčio (vok. Neustadt) su Lyvenike (vok. Löbenicht) herbas – auksinė karūna tarp dviejų viena virš kitos esančių sidabrinių žvaigždžių mėlyname lauke. 1724 Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I šiuos miestus sujungė į vieną. Naujasis Karaliaučiaus herbas – visų buvusių miestų jungtinis herbas: viršuje – Senamiesčio, dešinėje – Knypavos ir kairėje – Lyvenikės.

Iliustracija: Karaliaučiaus herbas / Iš Algirdo Matulevičiaus sudaryto žemėlapio „Lietuvių teritorija Prūsijoje“, 1989

Ylavos miesto herbas. Ylava (vok. Preussisch-Eylau) miesto teises gavo 1336 – herbo viršutinėje juodo lauko dalyje auksinis liūtas, apatinėje – ant sidabrinio pagrindo 3 juodi Kryžiuočių ordino kryžiai.

Kitų Prūsijos miestų herbai. 1336 miesto herbą gavo Vėluva (vok. Wehlau): žaliame lauke sidabrinė elnio galva su auksiniais ragais, kurių viduryje šešiakampė auksinė žvaigždė. Brandenburgo herbas – sidabriniame lauke paauksuotas raudonas erelis. Nuo XIV a. pradžios žinomas ir Friedlando simbolis – auksiniame lauke mėlyna lydeka, į kurios nugarą nagais įsikibęs raudonas erelis. Alnos (vok. Allenburg) herbas – apačioje iš žalių nendrynų iškylanti raudona elnio galva sidabriniame lauke. Mühlhauseno herbo aprašymas kildinamas iš XIV a. – sidabrinis malūno ratas, kurio vidurys vertikaliai uždengtas šaka su lapais mėlyname lauke. Girdavos (vok. Gerdauen) herbas iš XV a.: po raudonomis gotikinėmis arkomis stovi šv. Paulius ir šv. Petras sidabriniame lauke, abu drauge laiko didelį auksinį raktą, o šv. Paulius rankoje dar laiko ir nuleistą kardą. Dumnavos (vok. Domnau) seniausias herbas iš XV a. – erelio koja raudoname lauke. Žuvininkų (vok. Fischhausen) herbas žinomas iš XVI a. pabaigos: sukryžiuotas auksinis vyskupo pastoralas – ganytojo lazda ir auksinis kardas mėlyname lauke, apačioje trikampyje – sidabrinė žuvis galva į viršų. Tilžės (vok. Tilsit) herbas (1552) – virš mėlyno vandens raudoni mūrai sidabriniame lauke, viduryje bokštas su smailiu stogu, iš abiejų bokšto pusių mūrinė siena. Geldapės (vok. Goldap) herbas (1570) padalytas įstrižai – viršuje raudonas erelis (kaip Brandenburgo herbe) sidabriniame lauke, ant kurio išrašyta sidabrinė S raidė, apatinė dalis padalyta įstrižai į juodus ir baltus sidabrinius stačiakampius. Unguros (vok. Angerburg) herbas (1571) – sidabrinis bokštas su smailiu raudonu stogu, kurio smaigalyje auksinė vėjarodė mėlyname lauke, viršutinėje sidabrinėje dalyje raudonas erelis, apatinė dalis suskirstyta į 4 sidabrinius ir juodus keturkampius. Įsruties (vok. Insterburg) herbas (1583) – ant žalios pievos juodas lokys, virš kurio auksiniai inicialai G. F. (t. y. Prūsijos kunigaikštis Georgas Friedrichas) sidabriniame lauke. Per didžiąją vokiškąją kolonizaciją XVIII a. III dešimtmetyje Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I suteikė miesto teises ir keliems Mažosios Lietuvos bažnytkaimiams. Kolonizacijos centro, Mažosios Lietuvos ir Mozūrijos administracinio teritorinio centro Gumbinės (vok. Gumbinnen) herbas padalytas įstrižai – viršutinėje dalyje Prūsijos erelis su regalijomis raudoname lauke, apatinėje – į viršų šaunanti juoda strėlė irgi raudoname lauke. Pilkalnio (vok. Pillkallen) herbe (1722) pavaizduoti 3 vėjo malūnai ir pilies siena. Ragainės (vok. Ragnit) herbas (1722) – ant žalio pagrindo virš vandens sidabrinės spalvos miestas mėlyname lauke; virš jo skrenda Prūsijos erelis, o viršuje – auksinė Dievo Apvaizdos akis. Stalupėnų (vok. Stallupönen) herbas (1722) – auksinis stalas žaliame lauke. Tepliavos (vok. Tapiau) herbas (1722) – viršuje auksinė Jahvės saulė, apačioje kairėje debesys, iš kurių iškyla nuoga ranka, grėsmingai iškėlusi kalaviją mėlyname lauke. Piliavos (vok. Piliau) herbas (1725) – virš mėlynų bangų plaukiantis sidabrinis eršketas su auksine karališkąja karūna raudoname lauke. Darkiemio (vok. Darkehmen) herbas (1726) – ant žalios pievos virš trijų sidabrinių kalnų pasirengęs skristi paauksuotas juodas erelis mėlyname lauke, viršuje geltona saulė. Nors Širvintai (vok. Schirwindt) miesto teisės suteiktos 1724, bet herbą ji turi tik nuo 1846 (suteikė karalius Friedrichas Wilhelmas IV).

Hupp O. Wappen der Städte, Flecken und Dörfer. Ostpreussen, Westpreußen, Brandenburg... Reprint von 1896 und 1898. Bonn, 1989; Die Wappen und Siegel der Deutschen Städte, Flecken und Dörfer. 3 Aufl., Meckenheim, 1989; Šilas V., Sambora H. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., 1990; Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 4. V, 1992.

Silva Pocytė

Iliustracija: Tilžė / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Ragainė / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Gumbinė / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Ungura / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Vėluva / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Įsrutis / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Žuvininkai / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Stalupėnai / Iš Guttzeit E. knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Girdavos heraldinis ženklas, XII a. / Iš Borchert F. knygos „Burgenland Preussen“. München-Wien. 1987

Iliustracija: Brandenburgo komtūro ženklas, XIII a. / Iš Borchert F. knygos „Burgenland Preussen“. München-Wien. 1987

Iliustracija: Ylavos herbas, 1558 / Iš Borchert F. knygos „Burgenland Preussen“. München-Wien. 1987