Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Hellmuth Hecker

Helmutas Hekeris, XX–XXI a. teisininkas.

Hecker (Hèkeris) Hellmuth (1923 X 12 Hamburge 2017 I 7), teisininkas. 1942–1948 studijavo teisę Hamburgo universitete. Habilituotas daktaras (1974). Privatdocentas (1980). Nuo 1951 dirbo Hamburgo universiteto Tautų teisės ir užsienio viešosios teisės tyrimo institute (Forschungsstelle für Völkerrecht und ausländisches öffentliches Recht der Universität Hamburg). Instituto nurodymu 1955 I 18 Vokietijos teismui pateikė Gutachten über die deutsch-litauischen Beziehungen, insbesondere im Hinblick auf das Memelland [Vokiečių ir lietuvių santykių ekspertizė, ypač Klaipėdos krašte]. Dingstis – mažlietuvis žurnalistas Jonas Grigolaitis, daugiau kaip 4 metus kalintas nacių koncentracijos stovyklose, po karo kreipėsi į Vokietijos vyriausybę, reikalaudamas išmokėti jam pagal įstatymą priklausančią kompensaciją: hitlerininkai jį kalinę už tai, kad būdamas žurnalistas ideologiniais sumetimais kovojo su nacionalsocializmu. Kai 1954 byla atsidūrė lemiamoje trečioje instancijoje, teismas paprašė minėto instituto pateikti žinovo mokslinę nuomonę apie vokiečių ir lietuvių santykius Klaipėdos krašte. Tačiau Heckeris neturėjo J. Grigolaičio rašytų straipsnių, jo studija tendencinga. Dėl jos J. Grigolaitis bylą pralaimėjo ir kompensacijos negavo. 1955 Heckeris išbraukė anksčiau paskelbtas ekspertizės išvadas ir savo rašinį paskelbė spaudoje pavadinimu Deutschland, Litauen und das Memelland [Vokietija, Lietuva ir Klaipėdos kraštas]. Jame revanšistiniu požiūriu nagrinėjami 1919–1939 politiniai įvykiai. Dėl memelenderių nacionalsocializmo neva kalta Lietuva (nors jis plito visose šalyse, kuriose gyveno vokiečių, pvz., Danijoje). Lietuvai primestą 1939 III 22 sutartį ir Klaipėdos krašto atplėšimą Heckeris traktuoja kaip teisėtą grąžinimą ir todėl „Klaipėdos kraštas iki šiol tebėra Vokietijos dalis“. Tačiau Heckeris visiškai neatsižvelgė į 1932 Vokietijos ir Lietuvos sutartį dėl valstybinės sienos, nustatytos pagal Nemuną. Rašinyje Die Eingliederung des Memellandes in die Litauische Sozialistische Sowiet-Republik nach dem 2. Weltkrieg als Rechtsfrage, 1958 [Klaipėdos krašto po Antrojo pasaulinio karo prijungimo prie LSSR teisėtumo klausimas] vėl deklaratyviai pabrėžiama, kad Klaipėdos kraštas esąs „vokiškas kraštas, kurį laikinai administruoja Lietuva SSRS sudėtyje“. Nepagrįstos nuomonės Klaipėdos krašto klausimu daugiausia buvo reiškiamos pokario Vokietijoje, dar nevisiškai atsikračiusioje nacionalsocializmo ir revanšizmo idėjų.

Algirdas Matulevičius