gyvenvietės

gyvénvietės, sėslaus žmonių gyvenimo bei įvairios veiklos vietos. Mažojoje Lietuvoje žmonių gyventa jau prieš kelis tūkstantmečius. Archeologai aptiko to meto gyvenviečių liekanų: Cedmare, Astraviškiuose, Darkiemio apskrityje, rasta ant polių ežere statytos akmens amžiaus medžiotojų gyvenvietės žymių. Vėlesnių laikų gyvenviečių rasta Kuršių nerijoje. I tūkstantmetyje iki Kr. kurtos pylimais ir grioviais apsuptos gyvenvietės, įtvirtinti piliakalniai su gyvenvietėmis greta. Mūsų eros pradžioje kurtos prūsų gyvenvietės Aismarių pakrantėse, Frišingo, Nogato, Paserijos upių deltose; jose gyveno žvejai, medžiotojai ir arklių augintojai. Ryšių su Skandinavijos vikingais epochoje kūrėsi pajūrio prekybos centrai – Drūsuo, Kaupas ir kiti. Žemdirbystės plotuose kūrėsi daug kaimo gyvenviečių, vietiniai valdžios centrai ir priebėgos piliakalniuose. Daugelis Prūsos gyvenviečių sunaikinta įsiveržus kryžiuočiams, per ilgaamžes kovas su jais. Įsibrovėliai įkūrė savo pilių su gretimomis gyvenvietėmis, kuriose kūrėsi kolonistai iš Vakarų – žemdirbiai, amatininkai ir kiti. Senųjų gyventojų palikuonys, ateiviai iš Didžiosios Lietuvos atkūrė dalį ankstesnių kaimų, įkūrė naujų. XV–XIX a. kraštas vis tankiau apgyvendinamas, kūrėsi nemažai lietuvininkų, kolonistų iš Vakarų ir mišrių įvairaus dydžio ir pobūdžio gyvenviečių: kaimai ir bažnytkaimiai, pelkininkų ir miškininkų kolonijos, dvarų sodybos su kumečių gyvenvietėmis, miesteliai ir miestai, kurortai ir kitos gyvenvietės. Iki 1945 buvo susiklostęs tankiai apgyvendintas, stipriai urbanizuotas kraštas su gausiomis ir įvairiomis gyvenvietėmis. Mažosios Lietuvos gyvenvietės, nukentėjusios per Antrąjį pasaulinį karą, buvo itin suniokotos sovietmečiu – tikslingai naikinant „priešišką“ paveldą, įvedus naują neefektyvų ūkininkavimo bei gyvensenos režimą, nugyvenusį senųjų gyvenviečių liekanas. Dėl politinių ir ideologinių priežasčių Mažosios Lietuvos gyvenvietės nebuvo tiriamos ir saugomos.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Senoji Nidos gyvenvietė, tyrinėta 1974 / Iš Rimutės Rimantienės knygos „Senųjų baltų gyvenvietė“, 1989