Mažosios Lietuvos
enciklopedija

gyvenamieji pastatai

miestų ir kaimų gyvenamieji pastatai.

gyvẽnamieji pastata. Apie Prūsos baltų senuosius gyvenamuosius pastatus archeologai surinko nedaug duomenų. Mažai kas išliko ir iš Kryžiuočių ordino laikų. Daugiau žinoma apie pilis, kaip specifinius gyvenamuosius pastatus, ir tik spėliojama apie anuometinių gyvenamųjų pastatų miestuose ir kaimuose pavidalą. XVI–XVII a. tankiai užstatytuose Prūsijos miestuose vyravo nedideli gyvenamieji pastatai (mediniai, fachverko ar mūriniai), o XVIII a. statyti didesni ir puošnesni. Nuo XIX a. II pusės Prūsijos miestuose ir miesteliuose plito dviejų ir daugiau aukštų mūriniai daugiabučiai gyvenamieji pastatai (su nuomojamais būstais). Pasiturinčių savininkų gyvenamieji pastatai būdavo vis gausiau puošiami, juose įrengiami erdvesni ir patogesni butai su įvairiais patogumais (dujomis, elektra, vandentiekiu, kanalizacija). Buvo ir labai kuklių gyvenamųjų pastatų neturtingiems nuomininkams. Po Pirmojo pasaulinio karo plito naujosios architūros (konstruktyvizmo, funkcionalizmo) gyvenamieji pastatai miestuose, kurie savaip atspindi krašto tradicijas. Patikimesnių duomenų apie kaimų gyvenamuosius pastatus išliko iš XVIII a. Tada Mažosios Lietuvos kaimuose vyravo lietuvininkų trobos ir įvairiataučių kolonistų namai, atspindėję skirtingų kraštų tradicijas. XIX a. kaimuose vis labiau plito Vakarų Europai ir Mažosios Lietuvos miesteliams būdingi gyvenamieji pastatai: mūriniai, su mezoninais, įstiklintais prieangiais ir kita Po Pirmojo pasaulinio karo senovines trobas (medines su laužytais čiukuriniais stogais, dengtais nendrėmis) keitė modernesni gyvenamieji pastatai, kurie mažiau atspindi tautines tradicijas. Greta laukininkų, žvejų ir kitų savarankiškų gyventojų trobų bei namų Mažosios Lietuvos kaimuose dar būta gyvenamųjų pastatų šeimynai ar kitos socialinės padėties žmonėms: butai, išimtininkų nameliai, klėtys, samdinių gyvenamosios patalpos ūkiniuose pastatuose. Dvarų sodybose, be savininko ar valdytojo puošnesnių namų, dar buvo individualūs arba daugiabučiai darbininkų (kumečių) gyvenamieji pastatai.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Gyvenamieji namai Nidoje – žvejų kaime ir kurorte, XX a. pradžia. Atvirukas. Išleido F. Krauskofas Karaliaučiuje / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Gyvenamasis laukininko namas, XIX a. pabaiga / Iš A. Bötticherio knygos „Rytprūsių provincijos meno paminklai“ (vokiškai, 1895)

Iliustracija: XIX a. troba iš Klaipėdos apskrities Pempių kaimo Hohensteino (lenk. Olsztynek) Liaudies architektūros parke, 1999

Iliustracija: Didysis laukininkų namas Šakūnėliuose, Šilutės apskritis, 1999

Iliustracija: Laukininkės Anos Pareigienės mūrinis gyvenamasis namas Butkuose, Klaipėdos apskritis, 1990

Iliustracija: Senas žvejo namas Juodkrantėje, XIX a. pabaiga. Atvirukas. Išleido R. Schmidtas Klaipėdoje / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Tėvų – išimtininkų namelis ir prie jo pridurtas vaikų gyvenamasis namas Butkuose, 1990

Iliustracija: Akmeniškių dvaro kumetynas, Ragainės apskritis, 1997

Iliustracija: Medinis gyvenamasis namas Argininkų miestelyje, Tilžės apskritis, 1994

Iliustracija: Mūrinis namas Šilutės mieste, 1997

Iliustracija: Barokinis gyvenamasis namas Tilžėje, iki 1944 / Iš E. Guttzeit knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Gyvenamasis namas Klaipėdoje Herkaus Manto (buv. Liepojos) gatvėje, XX a. I pusė, neišlikęs / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo