Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Piliavos sąsiauris

protaka Aismarių nerijoje.

Pliavos ssiauris (vok. Seetief, Pillauer Tief), protaka Aismarių nerijoje. Audros išplauta XV a. pabaigoje, vėliau gilinta ir plėsta, sutvirtinta krantinėmis ir jų tąsa – jūriniais molais (vok. Nordmole ir Südmole). Sąsiaurio svarba itin išaugo smėliui užnešus senąją protaką ties Balga (vok. Balgaer Tief). Anksčiau pro ten į Karaliaučių atplaukdavę laivai iš Vakarų Europos vėliau turėjo plaukti pro Piliavą. XX a. pradžioje sąsiaurio plotis buvo 700 m, ilgis – apie 2000, šiaurinio molo ilgis – 500, pietinio molo – per 1000. Sąsiaurio gylis (iš pradžių 3–4 m) ilgai priklausė nuo jūros srovių, nešusių smėlį; vėliau jis gilintas, pritaikytas dideliems laivams. Pietinio molo gale buvo įrengtas įplaukos švyturys. Abiejuose krantuose ir moluose buvo nutiestas geležinkelis, stovėjo navigacijos įrenginiai, sandėliai, locų būstinė, gelbėjimo stotis. Nuolat gilintas sąsiauris vedė į Piliavos uostą ir į Karaliaučiaus jūros kanalą (Karaliaučiaus link), tai buvo itin intensyvios laivybos vieta.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Piliavos sąsiauris, XIX a. graviūra / Iš MLEA