Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Girmava

bažnytkaimis Semboje, Fischhauseno (Žuvininkų) apskrityje.

Girmavà (vok. Germau; rus. Russkoje), bažnytkaimis Semboje, Žuvininkų apskrityje, 13 km į šiaurę nuo Žuvininkų, 5 km į pietryčius nuo Palvininkų, vieškelių sankryžoje, Girmavos upės dešiniajame krante. 1258 minima Girme, Gyrme, 1335 Girmow. Čia buvo senovinė prūsų pilis Girmovė – svarbiausias atsparos punktas vakarų Semboje. Ją puldamas 1252–1253 žuvo Christburgo komtūras Heinrichas Stange ir jo brolis Hermannas. 1258 Girmava atiteko Ordinui. Per Didįjį prūsų sukilimą 1270 atstatyta medinė pilis. 1299 Girmavoje nužudyti 3 sembų bajorai, tarp jų Lunkite (Leykante). 1325 įsikūrė klebonas (senoji bažnyčia buvo išlikusi iki pat 1945). Girmava buvo aptverta gynybine siena. Girmavos seniūnijoje, kuriai dar priklausė Kirpainiai, Kratlaukiai, Panijos, Tralikai ir kiti kaimai, 1939 buvo 1140 gyventojų. Žemiau Girmavos piliakalnio buvo vandens malūnas, kurio tvenkinys juosė piliakalnį. Buvo ir vėjo malūnas, pieninė. Vieškelių sankryžoje buvo įsikūrusi tankiai užstatyta 35 sodybų gyvenvietė su bažnyčia pietiniame krašte ir keliolika viensėdžių aplink. Šiauriau buvo Girmavos durpynas, pietvakariuose – geležinkelio stotis. Vietovardis kilęs iš upėvardžio Girmavà; plg. dar prūsų asmenvardis Girmove.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Girmavos bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968