Girdavos apskritis
Girdavõs apskrits (vok. Kreis Gerdauen) aprėpė Ameitos ir Ašvinės upių baseinus, ribojosi su Barštyno (Friedlando), Vėluvos, Įsruties, Darkiemio, Unguros ir Rastenburgo apskritimis (Ameitos, Aptos, Ašvinės upynų žemėlapiai). 1939 Girdavos apskritis aprėpė 84 701 ha plotą, kuriame tuomet buvo 35 013 gyventojų. Didžiausia teritorijos dalis (apie 65 000 ha) tiko žemės ūkiui, apie 13 000 ha – miškų ūkiui, likusi dalis – įvairioms reikmėms ir tik apie 300 ha – nekultivuoti pelkynai. Taigi 77% viso žemės ploto naudota žemdirbystei, panašiai kaip ir Darkiemio, Gumbinės, Ragainės ir Stalupėnų apskrityse. Vidutinio ūkio dydis 31,7 ha – didesnis negu kitų Mažosios Lietuvos apskričių ūkiai, kurių ploto vidurkis buvo 17,7 ha. Iš viso Girdavos apskrityje buvo 2074 ūkiai, iš jų 13 po 1000 ha ir didesni, 211 – vidutiniškai po 145 ha, 345 – vidutiniškai po 30 ha ir 1505 ūkiai – vidutiniškai tik po 7,75 ha. Tad 13 dvarininkų valdė daugiau žemės (13 114 ha) negu 1505 ūkininkėliai (11 662 ha). 1938 buvo naminių gyvulių: arklių –11 917, galvijų – 34 374, kiaulių – 42 961, avių – 7350, naminių paukščių – 141 900. Iš galvijų išskirtina 15 411 melžiamų karvių, iš kurių būdavo primelžiama vidutiniškai po 3012 kg pieno per metus, taigi iš viso gauta 46 692 mln. kg pieno, kurį pieninės perdirbo į 756 t sviesto ir 918 t sūrio gaminių. Girdavos apskrityje buvo 26 valsčiai: Abelynų, Abeliškių, Astraviškių, Asūnų, Bajorų, Baraginės, Beržlaukių, Dietrichsdorfo, Ginynų, Krelikaimio, Kurksodžio, Lagagarbio, Maltainių, Muldžių, Nausėdų, Pausenikų, Pentlaukių, Senkaimio, Skandavos, Žiogbrasčio ir kiti. Prūsų bartų posluoksnis gana ryškus vietovardžiuose. Bartai suvokietėjo tik XVI–XVII a., o iki XVII a., kurdami gyvenvietes, pavadindavo jas savo gimtosios kalbos vardais, pvz., Asūnai (: prūs. asmenvardis Assune), Gerkynai (: prūs. asmenvardis Gerko), Girdava (: prūs. asmenvardis Girdaw), Klintėnai (: prūs. Clynteyne), Lagagarbis (: prūs. garbis – kalnas), Pentlaukiai (: prūs. pentes – kelias), Pausenikai (: prūs. asmenvardis Pausa), Raitkaimis (vok. Rädtkeim : prūs. asmenvardis Reytt + prūs. caymis), Skandava (: prūs. asmenvardis Scandio), Trusdėnai (vok. Trausen : prūs. asmenvardis Trusde) ir kiti. Girdavos apskrities kolonizacijos eiga atsispindi Friedenbergo bažnytkaimio istorijoje. Prūsus bartus naciai klaidingai laikė germanų giminaičiais, tad bartų vietovių pavadinimų nekeitė vokiškais. Užtat iš Girdavos apskrities 71 kaimo vardų tik 15 lietuviškai skambantys pavadinimai 1938 nacių pakeisti vokiškais. Girdavos apskrityje gyveno ir dirbo – kaip profesionalai amatininkai ar ūkininkai – gyventojai lietuviškomis pavardėmis, kurios labai populiarios Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, pvz., Baltrusch (Baltrusis), Bendick (Bendikas), Girrulat (Gerulaitis), Gudath (Gudaitis), Motzkus (Mockus), Naudschus (Naudžius), Schukies (Šukys), Stascheit (Stašaitis). Kitos pavardės paliudytos tik Mažojoje Lietuvoje: Bendig (Bendigas), Gettkant (Gedkantas), Gruhn (Grūnas), Gutzeit (Gucaitis), Kuhn (Kūnas), Kuhnke (Kunkė, Kunkis), Loleit (Liolaitis), Mertins (Mertinas), Sturmheit (Šturmaitis). Bet užtikta ir pavardžių, kurios nei Mažojoje, nei Didžiojoje Lietuvoje nėra žinomos, kaip Gudrun (*Gudrūnas), Laurischkus (*Lauriškus), Lettau (*Letauta), Ragnit (*Ragnita), Thews (Tėvas), Tolkmitt (*Tulkimyts) ir kitos. Žemiausia Girdavos apskrities vieta yra šiaurės vakarinėje dalyje prie Kakaimio (tik 17,7 m virš jūros lygio), o aukščiausia – pietrytinėje dalyje prie Raudiškės, 99 m virš jūros lygio. Visos Girdavos apskrities upės teka šiaurės vakarų kryptimi į Alną, o ši – į Prieglių (Ašvinė su Ilmena, Vikrava su Vangape, Žanga, Ameita su Apta ir Alna, kuri nuo Groß Schönau iki Kaidanų sudaro Girdavos apskrities ribą su Barštyno apskritimi); Salka (Livos dešinysis); 50 km ilgio Mozūrų kanalas, kurio 28 km vaga iškasta per Girdavos apskritį nuo Bajorų, Beržlaukių pro Žiogbrastį tęsiasi į Vėluvos apskritį. Iš ežerų didžiausias yra 675 ha ploto Ašvinis (vok. Nordenburger See), mažesni Bangtinas (215 ha), priklausęs Girdavos dvarui, žuvingas (daug lydekų – iki 25 svarų, karpių ir lynų), Arkilyčių ežeras (66 ha), Rusos ežeras (vok. Rossen See, 38 ha), Bauginąs (vok. Bawien See, 15 ha), Pilvmenas (vok. Pilm See, 12 ha).
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Žemėlapis. Girdavos apskritis