Friedenberg

bažnytkaimis Girdavos apskrityje.

Friedenberg (rus. Dvorkino), bažnytkaimis Girdavos apskrityje, 12 km į vakarus nuo Girdavos. Didysis Ordino magistras Winrichas von Kniprodė kolonizavimo sumetimais XIV a. II pusėje leno teisėmis davė prūsų riteriui Hensil Traupe 120 ūbų Daurės miško, o dalį žemių perleido vokiečių kolonistams, kurie Traupės sodybą pavadino Vredeberg > Friedenberg. Netoliese jau buvo sena prūsų sodyba Raydekayme (liet. Raidkaimis; vok. Rädtkeim). Vokiečių vykdytą stiprią kolonizaciją liudija Friedenbergo parapijos kaimų vardai: Schakenhof, Rosenberg, Gut Sophienberg, Gut und Försterei Grüneberg, Arnalienberg, Heinrichshof. Jie stelbia likusius prūsų vietovardžius: Raidkaimis, Meleidžiai ir Braktynai. 1939 buvo 383 gyventojai, išlikusi vokiška viduramžių aikštinio kaimo (vok. Angerdorf) struktūra: aplink pailgą aikštę telkėsi 17 sodybų su savais žemės rėžiais. Išilgai aikštės tekėjo upelis. Greta jo XIV a. pabaigoje buvo pastatyta bažnyčia ir kelios vėlesnės sodybos. Friedenbergui dar priklausė 2 palivarkai, vėjo malūnas ir 4 viensėdžiai laukuose. 1994 buvo tik bažnyčios griuvėsiai ir apleistas kaimas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Friedenbergo bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Friedenbergo bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968