geologinių tyrimų istorija
geològinių tyrmų istòrija. Dar Romos imperijos laikais Mažosios Lietuvos teritorija garsėjo nuostabia naudingąja iškasena gintaru, kuris čia buvo renkamas, apdorojamas, gabenamas į kitas Europos šalis, netgi į Afriką bei Aziją. Mokslinius geologinius tyrinėjimus šioje teritorijoje XVIII ir XIX a. sandūroje pradėjo Vilniaus, Karaliaučiaus ir Tartu universitetų mokslininkai. Į šiaurės rytus nuo Klaipėdos Papilėje buvo rasta juros nuogulų su gausia amonitų fauna (J. Ulmanas, 1827), detaliai tirti kreidos ir gintaringi paleogeno sluoksniai, išgaunamas ir tiriamas gintaras. XIX a. viduryje suaktyvėję geologiniai tyrimai pateikė naujos geologinės informacijos apie korozijos atidengtų pagrindinių sluoksnių petrografinę sudėtį, jų paplitimą, geologinį amžių ir stratigrafinį suskirstymą. Pažymėtini E. Beyricho (1853, 1856), K. Grevingko (1857, 1861), E. Saddacho (1860, 1868), K. Mayerio (1861), A. Giedraičio (1883, 1886, 1895), A. Inostrancevo (1897) ir kitų mokslininkų darbai. Juose aprašytos permo, triaso, juros, paleogeno nuogulų atodangos ir kvartero dariniai. Daug dėmesio mokslininkai skyrė gintaringiems paleogeno sluoksniams ir pačiam gintarui tirti. Purmalių kaime, į pietryčius nuo Klaipėdos, 1877 buvo išgręžtas pirmasis gilusis (260,5 m) gręžinys, kuriame K. Grevingkas (1878), o vėliau G. Berendas ir A. Jentzschas (1883) išskyrė ir aprašė permo ir pirmą kartą šiame regione aptiktas triaso sistemos nuogulas. XX a. Vytauto Didžiojo, Karaliaučiaus, Varšuvos ir Tartu universitetų mokslininkai suaktyvino geologinius tyrimus visoje Lietuvoje ir Rytprūsiuose. Naudingųjų iškasenų paieškomis ir jų naudojimo klausimais domėjosi prof. P. Jodelės vadovaujamas Lietuvos energijos komitetas ir Rusijos geologijos komitetas. Hidrogeologiniai tyrimai Lietuvoje buvo vykdomi vadovaujant prof. M. Kaveckiui. Dar nepradėjus gręžti giliųjų gręžinių, mokslininkai naudojosi gamtinių atodangų tyrimo rezultatais ir iškeltais iš negilių gręžinių kernais. Įdomesnių darbų paskelbė A. Tornquistas (1910), F. Kraunchovenas (1913, 1914), K. Gagelis (1915), M. Andree (1937), R. Kongelis (1937), A. Eisenackas (1938, 1954), C. Linstovas (1922), J. Dalinkevičius (1928, 1935, 1947), M. Kaveckis (1925, 1931), M. Tomašauskas (1925), P. Jodelė, W. Wetzelis (1919) ir kiti. Pasirodė pirmieji J. Dalinkevičiaus (1937, 1947) sudaryti Lietuvos geologiniai žemėlapiai. Prof. K. Sleževičius 1920–1940 atliko pirmuosius Lietuvos, be kita ko, ir Tvankstos, magnetometrinius ir gravimetrinius tyrimus. 1940 buvo jkurtas Č. Pakucko vadovaujamas Lietuvos geologijos komitetas, pradėjęs vidutinio mastelio Lietuvos geologinį kartografavimą ir žvalgybos darbus. Po Antrojo pasaulinio karo visame rytų Pabaltijyje pradėta giliau gręžti, detaliau kartografuoti, ieškoti naudingųjų iškasenų telkinių ir juos žvalgyti. Ypač reikšminga šio regiono geologijai tapo naftos ir dujų telkinių paieškos pradžia. Atlikti geofiziniai tyrimai ir kertančių kristalinio pamato paviršių giliųjų gręžinių kernai pateikė daug naujos geologinės informacijos. Iškilo giliųjų gręžinių pjūvių stratigrafinio suskirstymo ir koreliacijos problema. Prasidėjo intensyvūs paleontologiniai, litologiniai, geofiziniai, geocheminiai, hidrogeologiniai ir kitokio pobūdžio tyrinėjimai. Susiformavo nauja gausi gamybininkų ir mokslininkų karta. Lietuvoje geologines nuotraukas ir žvalgybos darbus vykdė Lietuvos geologijos valdyba. Moksliniai tyrimai susikoncentravo Lietuvos geologijos institute ir Vilniaus universitete. Geologinius žvalgybos darbus Mažojoje Lietuvoje organizavo Sovietų Sąjungos geologijos ministerija, geologinę medžiagą apibendrino Leningrado, Maskvos ir Vilniaus įvairių mokslinių įstaigų bendradarbiai. 1962 rastas pirmasis pramoninis naftos telkinys Gumbinės apylinkėse. 1968 išžvalgyti pirmieji pramoniniai naftos telkiniai Klaipėdos krašte, jų eksploatacija pradėta 1975 netoli Gargždų. Vėliau šiuose rajonuose buvo rasti 28 naftos telkiniai. Juos eksploatuoti Karaliaučiaus krašte pradėta 1975, o 1997 – Lietuvos vakaruose. Naftos telkiniai dar labiau paskatino detalius geologinius tyrinėjimus. Šioje teritorijoje iki kristalinio pamato paviršiaus buvo išgręžta per 100 gręžinių. 1958–1978 atlikta Lietuvos teritorijos geologinė nuotrauka, 1976 – parengtos detalios Baltijos kraštų unifikuotos stratigrafinės schemos. Buvo detaliai aprašomos organinės liekanos, uolienų litologinės, cheminės ir fizinės savybės. Paskelbti šimtai mokslinių publikacijų. 1978–1982 išspausdintas Baltijos regiono geologinių žemėlapių komplektas (redaktorius prof. Algimantas Grigelis), 1990 išleisti permo ir neogeno litologiniai paleografiniai žemėlapiai. Atlikus nemažai intensyvių kartografavimo ir žvalgybos darbų, Mažosios Lietuvos teritorijoje rasta naujų gintaro sąnašynų, sunkiųjų mineralų, įvairių statybinių medžiagų, gėlo, mineralinio ir karšto (geoterminės anomalijos) vandens, rusvųjų anglių, akmens druskos, gipso, anhidrito ir klinčių telkinių. 1990 Mažosios Lietuvos geologinė sandara jau buvo pakankamai detaliai ištirta, išaiškintas gelmių ekonominis potencialas.
Tadas Jankauskas
Iliustracija: Tarptautiniai geologiniai tyrimai Baltijos juroje mokslo tyrimo laivu „Akademikas Kurčiatovas“, 1985. Dešinėje geografas Saulius Gulbinskas
Iliustracija: Kalotės ežeras, 1978