Geldapės apskritis

Geldãpės apskrits (vok. Kreis Goldap), administracinis teritorinis vienetas, sudarytas Prūsijos karalystėje 1815–1818 vykdant administracinę teritorinę reformą. Ribojosi su Gumbinės, Stalupėnų, Darkiemio, Unguros, Suvalkų ir Alėckos apskritimis. Administracinis centras Geldapė. Tuometinis plotas apie 1000 km². 1819 buvo 20 430 gyventojų. Parapijos (1818): Geldapės, Dūbininkų, Žydkiemio, Mielkiemio, Gurnių, Grabavos, Gavaičių. Iš pradžių Geldapės apskrityje vyravo domenų (karaliaus) žemėvalda. Atskirų dvarininkų valdų daugiausia buvo Dūbininkų, Gurnių ir Geldapės valsčiuose. Nuo seniausių laikų Geldapės apskrityje gyventa daugiausia lietuvių, pietinėje dalyje – sulenkėjusių mozūrų. XVI a.–XIX a. pradžioje visose Geldapės apskrities parapijose vykdavo pamaldos lietuvių kalba. Vokiečių oficialios statistikos, kuri buvo neobjektyvi lietuvių ir lenkų mozūrų atžvilgiu, duomenimis, 1825 Geldapės apskrityje buvo 24 910 gyventojų; iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių – 3560 (14,3%), 1852 atitinkamai – 32 960 ir 315 žmonių (1%), 1890 – 45 000 ir 695 žmonių (1,5%), 1900 – 44 815 ir 455 žmonių (1%), 1910 – 44 185 ir 210 žmonių (0,5%). Bažnyčios duomenimis, 1848 Žydkiemio, Dūbininkų ir Gurnių parapijose iš 11 000 žmonių lietuviškai kalbančių užrašyta 1865 (17,9%), 1870 Žydkiemio ir Dūbininkų parapijose atitinkamai 11 000 ir 1000 žmonių (9,1%), 1897 – 10 420 ir 530 žmonių (5,1%), 1912 – 9835 ir 260 žmonių (2,7%). Anot M. Voelkelio, 1848 piečiausioje Gurnių parapijoje lietuviškai tebekalbėjo apie 600 iš 2597 parapijiečių. Lietuvininkai labai suvokietėjo XIX a., tad 1878 daug kur lietuviškos pamaldos nebelaikytos. Tik Dūbininkuose jos vykdavo 3 kalbomis iki pat Pirmojo pasaulinio karo. 1939 Geldapės apskritis aprėpė 993 km² plotą, kuriame tada buvo 45 825 gyventojai, iš kurių Geldapės mieste gyveno 12 786, Romintoje – 1191, Žydkiemyje – 1270 žmonių. Geldapės apskritis egzistavo iki 1945. Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinę Geldapės apskrities dalį iki būsimosios Taikos konferencijos pavesta administruoti Sovietų Sąjungai, o pietinę – Lenkijai. Tolminkiemio parapijos vietovės susijusios su lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gyvenimu ir veikla. Geldapės apskrityje yra dvi didesnės upės – Geldapė (57 km) ir Rominta (105 km) bei aukščiausiai esantis Mažosios Lietuvos ežeras – Pablindžių (265 m virš jūros lygio), iš kurio išteka Rominta. Geldapės apskrityje buvo 216 kaimų pavadinimų, iš jų 198 – lietuviškos kilmės ir tik 12 – vokiškos. Dalis gyvenamųjų vietų gavo vardus nuo gamtinių vietovės ypatybių: Išlaužiai, Pelkaviai, Pabaliai, Molgiriai; augmenijos: Eglyniškiai, Šilynai; gyvūnijos: Kiauniai, Kuikiai, Tilvikai, Varniai, Varlynė; gyventojų verslų: Degučiai, Dūbininkai, Kalniškiai, Opšrininkai, Trakiškiai, Varkalai, Žardininkai. Didesnė gyvenviečių dalis pavadinta pagal įsikūrusių gyventojų pavardes; jos išliko kaip krašto apgyvendinimo liudininkės. Kai kuriuose vietovardžiuose atsispindi vietinis koloritas, tik Mažojoje Lietuvoje žinomos pavardės, pvz., Dagutis, Dagotatis – Dagučiuose, Jesaitis – Jesaičiuose, Kragininks – Kragininkuose, vėliau Kragynuose, Kuikis – Kuikiuose, Kurnys – Kurniuose, Macnorius – Macnorkiemiuose, Macutis – Macutkiemyje, Maleika – Maleikiuose, Ribinas – Ribiniškiuose, Sausliežuvis – Sausliežuviuose, Statausis – Stačiausiuose, Tolminas, Tolmyns – Tolminkiemyje, Žardininkas – Žardininkuose. Lietuvininkų įsikūrimą liudija ir sudurtinių vietovardžių antrasis sandas kiemas, kurio reikšmė buvo atskiras ūkis, sodyba: Barkiemis, Gryžkiemis, Kėkškiemiai, Macnorkiemiai, Macutkiemis, Padingkiemis, Plauškiemiai, Tėvelkiemis, Tolminkiemis, Želdkiemis, Žydkiemis ir kiti. Galimi prūsiškos kilmės asmenvardiniai gyvenamųjų vietų pavadinimai: Bylėnai, Gerkiškiai, Maleikiai; iš prūsų vardyne užtinkamų asmenvardžių: Bylene, Gerke ir Maleyke. Tad ir prūsų palikuonių pėdsakai neišnyko.

L: Der Regierungsbezirk Gumbinnen nach seiner Lage, Begrenzung, Bevölkerung und Einteilung. Gumbinnen, 1818; Hofmann J. Beiträge zur Statistik des Preussischen Staats. Berlin, 1821; Vileišis V. Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje. Kaunas, 1935, p. 150–151, 160–161, lent. 4, 6.

Algirdas Matulevičius

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Žemėlapis. Geldapės apskritis

Iliustracija: Žvilgsnis į miestą nuo Geldapės aukštumų / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1983, nr. 14