gatvės

gãtvės. Mažosios Lietuvos gyvenvietės (Priekulė ir kitos) kūrėsi palei svarbesnius kelius. Tų kelių atkarpos, apstatytos sodybomis, tapdavo gatvėmis. Kitos gyvenvietės planuotos kaip įtvirtintos stovyklavietės (Klaipėdos, Vėluvos, Alnos senamiesčių branduoliai), nužymint stačiakampį gatvių tinklą. Įtvirtinimų ankštai suspaustų senųjų miestų gatvės būdavo siauros. Platesnės gatvės naudotos ir kitiems tikslams (prekyvietė Turgaus gatvėje Klaipėdoje). Platesniais likdavo ir svarbesni išvažiavimo keliai (Tilžės gatvė Ragainėje). Vėlesniais amžiais susirūpinta gatvių grindiniais, pradėti įrenginėti šaligatviai pėstiesiems. Plečiant ir perplanuojant miestus, tiestos naujos gatvės (dabartinė Lietuvininkų g. Šilutėje). Mažosios Lietuvos kaimų (ypač didžiųjų ir tankiai apstatytų) gatvės būdavo žvyruojamos („gruntinės“ – supiltos iš grunto), sausinamos pakraščių grioviais.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Būdinga Mažosios Lietuvos miestelio gatvė

Iliustracija: Kaimo gatvė Klaipėdos krašte / Reprodukcija iš Vytauto Gocento rinkinio