grindinys

grindinỹs, kieta gatvių, kelių, aikščių danga. Mažosios Lietuvos miestai ir miesteliai garsėjo savo grindiniais – plačiau naudotais, tvarkingesniais ir kapitališkesniais negu Didžiojoje Lietuvoje. Seniausi grindiniai – iš lauko akmenų, bet kruopščiai parinktų pagal dydį ir formą (toks grindinys atkastas Klaipėdos pilyje). XIX a.–XX a. pradžioje svarbesnėse vietose naudoti tašytų akmenų grindiniai. Pvz., į Klaipėdą tašytus akmenis grindinius gabendavo laivais iš Švedijos. XX a. Mažosios Lietuvos miestuose plito dekoratyviniai šaligatvių grindiniai (iš įvairių medžiagų – skirtingo dydžio ir išdėstymo akmenų, betono plytelių bei kita). Tvarkingi buvo turgaus ir kitų aikščių grindiniai. Lauko akmenų grindiniai buvo dažni ir Mažosios Lietuvos kaimuose. Tokio grindinio kelių atkarpos išliko net nuošalesnėse vietovėse (pvz., užliejamose Nemuno pakrantėse). Grindiniai dažni ir kaimų sodybose (dažnai akmenimis ar plytomis grįsti plotai greta gyvenamųjų namų, tvartų, takai tarp pastatų, į šulinį ir kita). Pelkininkų kaimuose būta medinių grindinių iš rąstelių ir panašiai. Sovietmečiu dauguma tradicinių grindinių išardyta, uždengta asfaltbetoniu ar kita danga.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Grindinys Įsrutyje, 1995–2000

Iliustracija: Grindinys Juknaičiuose, 1995–2000

Iliustracija: Grindinys Katyčiuose, 1995–2000

Iliustracija: Grindinys Pabėtuosc, 1995–2000

Iliustracija: Grindinys Gilijoje, 1995–2000