gamybiniai pastatai

gamýbiniai pastata. Apie Prūsos baltų senovinius gamybinius pastatus duomenų nėra. Kryžiuočių ordino laikais pagal Vakarų Europos technologijas buvo statomi malūnai, kalvės ir kita. Plintant naujoms technologijoms, senesni gamybiniai pastatai būdavo perstatomi, bet dėl savo paskirties greičiau susidėvėdavo, sunykdavo. Todėl labai senų gamybinių pastatų Mažojoje Lietuvoje neliko. Itin daug gamybinių pastatų buvo statoma Prūsijos ir Vokietijos imperijos ekonomikos suklestėjimo laikais (XIX a.–XX a. pradžioje). Savo išvaizda tai buvo istorizmo arba eklektizmo stiliaus statiniai, neretai artimi Rytprūsių „imperiniam stiliui“. Dažnai statyti iš raudonų plytų, puošiant neogotikinėmis detalėmis (arkinėmis angomis ir panašiai). Kai kurių gamybinių pastatų formą lemdavo jų specifinė paskirtis (pvz., vėjo malūnai). Po Pirmojo pasaulinio karo paplito konstruktyvizmo ir funkcionalizmo stiliaus gamybiniai pastatai: pabrėžtinai paprastos išvaizdos, griežtų geometrinių formų, tinkuotomis sienomis, stačiakampiais langais. Per Antrąjį pasaulinį karą ir ypač sovietmečiu daug gamybinių pastatų buvo sunaikinta arba perstatyta.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Buvusi Šereiklaukio spirito gamykla, 1991

Iliustracija: Darkiemio malūnas, 1998