Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Erikas Leijeris

XX a. evangelikų liuteronų kunigas.

Lejeris Erikas (1906 I 18 Biržuose 1951 XII 31 Michailovkos lageryje, Krasnojarsko krašte, Rusijoje), evangelikų liuteronų kunigas, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios senjoras ir konsistorijos prezidentas. Tėvai latviai. 1929 XII 11 Kauno universiteto baigė Evangelikų teologijos fakultetą. Trūkstant kunigų jau 1929 V 9 Žeimelyje įšventintas kunigu, ten dirbo iki suėmimo. Nors buvo silpnas ir ligotas, savo pareigas ėjo pasiaukodamas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Lietuvos latvių evangelikų liuteronų sinodo senjoras (1932–1937), konsistorijos narys (1932–1936). Apdovanotas Ldk Gedimino IV laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde. 1941 I 31 paskutiniame posėdyje konsistorija Leijerį paskyrė visos Lietuvos evangelikų liuteronų senjoru, o 1941 IV 24 – laikinosios Konsistorijos pirmininku (prezidentu). Leijeris liko Lietuvoje (1941 ir 1944), kai beveik visi evangelikų liuteronų kunigai ir dauguma jų parapijiečių pasitraukė į Vokietiją (po repatriacijos veikė tik 8 parapijos iš 55). Leijeris rūpinosi visos Lietuvos evangelikų liuteronų, o po Antrojo pasaulinio karo – ir Klaipėdos krašto parapijomis. 1945 III 5 jis įpareigojo kunigą Ansą Baltrį rūpintis Klaipėdos krašto parapijų atkūrimu ir jų integravimu į Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčią. Sovietų okupacijos metais daug pasidarbavo atkuriant parapijas, skiriant į jas dvasininkus, priešinosi bažnyčių uždarymui, rašė skundus ar siuntė telegramas LKP(b) CK I sekretoriui A. Sniečkui, LSSR ir SSRS vyriausybėms, J. Stalinui. Tarpukario Lietuvos laikais siekė kuo didesnio Bažnyčios savarankiškumo, to laikėsi ir sovietmečiu. Leijeris vengė bet kokių santykių su sovietų valdžia, delsė registruoti parapijas ir dvasininkus Religinių kultų įgaliotinio nurodymu. 1947 Leijerio iniciatyva visose Lietuvos parapijose (ir Klaipėdos krašte) paminėti Martyno Mažvydo Katekizmo 400-ieji jubiliejiniai metai. Kartu su kitais Leijeris pasirašė aktą, Tauragės parapijai suteikusį M. Mažvydo vardą. Protestavo dėl Joniškio, Pagėgių, Skaudvilės, Pakruojo ir kitų bažnyčių atėmimo, kunigo Jurgio Gavėnio suėmimo. Sovietų pareigūnų 1949 XII 24 ar 30 areštuotas, 1950 XI 11 nuteistas už „antisovietinę veiklą“. Ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Mirė lageryje, kapas nežinomas. 1989 XII 25 reabilituotas.

L: Kalvanas J. Žeimelio įžymybės // Lietuvos Evangelikų Bažnyčios kalendorius, 1990, p. 75–81; Juška A. Mažosios Lietuvos Bažnyčia. XVI–XIX a., 1997, p. 236–239; Kaukas K. Taigi imk mano ranką. K., 1997, p. 50–52, 54–57; Putinaitė N. Kai kurios kunigo Eriko Leijerio nuteisimo aplinkybės // Liuteronų balsas, 1998, nr. 1–2, p. 12–14; Hermann A. Leijerio konsistorija 1941–1949 // Lietuvių ir vokiečių kaimynystė. V., 2000, p. 122–129.

Algirdas Žemaitaitis

Kostas Kaukas

Iliustracija: Vyskupas Erikas Leijeris, apie 1945

Iliustracija: Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje kunigavo Erikas Leijeris / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, redaguota Broniaus Kviklio, t. 3, 1966

Iliustracija: Vyskupo Eriko Leijerio portretas, kurį piešė kalinys lageryje, apie 1951 / Iš Jono Kalvano archyvo

Iliustracija: Vyskupas Erikas Leijeris (kairėje) su kunigu Teodoru Valteriu Latvijos parapijoje netoli Žeimelio, apie 1949 / Iš Jono Kalvano archyvo