eocenas

eocènas [gr. ēōs – aušra], kainozojaus eros paleogeno periodo vidurinioji epocha; geologinis skyrius, kurio nuogulos susiklostė toje epochoje. Prasidėjo prieš 54,9 mln. metų, baigėsi prieš 38 mln. metų. Eocenas skirstomas į apatinį, vidurinį ir viršutinį. Rytprūsiuose apatinio eoceno bendras nuogulų storis (Sembos svita) sudaro iki 58 m (Sembos pusiasalio šiaurės krante), vidurinio eoceno (Alko svita) – iki 46 m, viršutinio eoceno (Prūsų svita) – iki 52 m. Ankstyvajame eocene jūra transgresavo iš pietvakarių ir trumpam užliejo vakarinę Rytprūsių dalį. Susidariusiose nekarbonatingose nuogulose (šviesūs žalsvai pilki smulkūs glaukonitingi kvarciniai smėliai, moliai, aleuritai su fosforitais pade) gausu kirminų takų, dumblių liekanų, labai būdinga uolienų silicifikacija. Randama nedaug mikrofloros liekanų. Nuosėdos klostėsi drėgno vidutiniškai šilto klimato sąlygomis gana giliame (iki 300 m), apygėliame, pusiau uždarame baseine. Viduriniame eocene klimatas pašiltėjo. Jūra transgresavo iš vakarų ir iš rytų. Vakarinėje Rytprūsių dalyje susiklostė kompleksas žalsvai pilkų smėlių su smėlingo molio sluoksniu viršuje bei molingais aleuritais apačioje ir fosforitais pačiame pade. Baigiantis viduriniajam eocenui jūra trumpam atsitraukė, bet vėliau įgijo ankstesnes apybraižas. Vėlyvajame eocene Sembos pusiasalyje susiklostė gintaringosios Prūsų svitos nuogulos („mėlynoji žemė“), slūgsančios virš fosforitingo „tuščiosios žemės“ smėlingo molio sluoksnio ir persidengiančio įstrižai sluoksniuoto dribsmėlio horizonto ir virš šio slūgsančiu „pilkosios sienos“ smėlingo aleurito pluoštu. Viršutinio eoceno nuosėdos susiklostė seklėjančiame (iki 100 m) sugėlėjusiame epikontinentinės jūros baseine. Jose retokai randama įvairių liekanų. Vėlyvajame eocene klimatas buvo tarp subtropinio ir tropinio.

Vytautas Baltakis