Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Donelaičiai

Mažosios Lietuvos lietuvininkų giminė.

Doneláičiai, Mažosios Lietuvos lietuvininkų giminė. Pavardė kito: lietuviškoji Donelaitis/Donaleitis buvo sulotyninta, virto Donalitius. vėliau suvokietinta į Donalies (Donalys). Apie Donelaičių giminę Mažojoje Lietuvoje žinoma nuo XVII a. pradžios. Apie 1600 Gumbinės apylinkėse gyveno ūkininkas pavarde Donaleitis. Kaip manoma, 1630 jo sūnus (vardas nežinomas) dirbo eiguliu Vilkošiuose, 3,5 km į pietus nuo Gumbinės. Iš jo trijų sūnų (Hanso, Johanno ir trečiojo, kurio vardas nežinomas) kilo trys pagrindinės Donelaičių šakos. Giminės genealogiją XX a. II pusėje tyrinėjęs Kurtas Donalies jas pavadino A, B ir C šakomis. Pastaruoju metu genealoginius tyrimus tęsia vienas Donelaičių giminės moteriškosios linijos palikuonių Lutzas Wenau (g. 1930). Šakos A pradininkas – Johannas Donelaitis/Donalitius (1660–1710). Baigęs Karaliaučiaus universitetą, buvo Didlaukių, nuo 1686 Valtarkiemio klebonas. Mirė nuo maro. Jo vaikaitis Georg Albrecht Donalitius (1719 Tilžėje–1792 Kuršiuose, Ragainės apskrityje) buvo Ragainės apskrities Zaumarų dvaro administratorius ir pagrindinis nuomininkas, vėliau nuomavo ir Kuršių dvarą. Šis Donelaitis buvo poeto Kristijono Donelaičio pusbrolis. Manoma, kad jis atvykdavo ir į Tolminkiemį; K. Donelaitis yra jam nusiuntęs eiliuotą užuojautos laišką dėl žmonos mirties. Georgo Albrechto vaikai ir vaikaičiai gyveno Ragainės apskrityje, buvo nusipirkę Viešvilės dvarą. Šios šakos vyriškoji linija tęsėsi per 7 kartas ir užsibaigė 1850.

Šakos B pradininkas – Johanno ir Hanso brolis (yra spėjimų, kad jis galėjęs būti jų pusbrolis), likęs ūkininkauti Vilkošiuose. Jo vaikaitis Christoph (1719–1780) apsigyveno Gumbinėje, tapo siuvėju, salyklininku, miestiečiu. Šios šakos palikuonys įsitvirtino Gumbinėje, kitose vietovėse. B šakos palikuonys gyvena Vokietijoje iki šiol, jų pavardė Donalies. Per 9 kartas būta iki 70 vyriškos linijos palikuonių, tarp jų nemažai darbščių, talentingų, netgi žymių žmonių. Heinrich Donalies (1796 Gumbinėje–1861 Įsrutyje) buvo pirmasis Donelaičių giminėje teisininkas – dirbo Įsruties apeliacinio teismo pirmininku. Ludwig Johann Donalies (1797–1860 Gumbinėje) – Įsruties žemės teismo valdininkas, vėliau kreditų tarybos bei žemės nuomos reikalų tvarkytojas Gumbinėje. Heinrich August Donalies (1820 Įsrutyje–1887 Berlyne) – vyriausiasis teisės patarėjas Berlyne. Arthur Donalies (1844–1922) – Žirgupėnų (netoli Gumbinės) valdytojas. Pirmasis pradėjo rinkti medžiagą savo giminės genealogijai sudaryti. Gustav Donalies (1837 Įsrutyje–1908 Zeitze, Vokietijoje) – šokolado ir cukraus fabriko Zeitze savininkas, šio miesto garbės pilietis; jo vardu pavadinta viena miesto gatvė. Otto Donalies (1866–1934 Zeitze) – Jenos universiteto garbės senatorius, Zeitzo šokolado fabriko savininkas. Rūpinosi Donelaičių genealogija, saugojo savo giminaičio Kristijono Donelaičio Metų leidinius. Kurt Donalies (1909 Erfurte–1994 Mannheime, Vokietijoje) – teisininkas, Donelaičių genealogijos tyrėjas. Lutzo Wenau naujausiais tyrimų duomenimis, Vokietijoje šiuo metu Donalies pavardę turi net 59 šeimos, atrodo, priklausančios B šakai.

Šakos C pradininkas – Hansas Donaleitis (g. 1660?), Johanno brolis, poeto K. Donelaičio senelis. Jis atsikėlė iš Didžiųjų Baičių kaimo (5 km į rytus nuo Gumbinės, priklausė Žirgupėnų parapijai) ir su dviem kaimynais įsteigė Lazdynėlių kaimą. Lazdynėlių žemės sutarties 1683 dokumente ir jo patvirtinimo akte nurodyta, kad Hansas iš Prūsijos karaliaus gavo dykroje 2 ūbus (30 ha) žemės, čia apsigyveno ir tapo šatuliniu kulmiškiu. Jo sūnus Christophas (Kristupas) (1680?–1719?) yra poeto K. Donelaičio tėvas. Žinios apie jį labai šykščios: buvo šatulinis kulmiškis, taigi priklausė aukščiausiam laisvųjų ūkininkų sluoksniui, galėjo savo žemę kaip palikimą užrašyti vaikams, o mokesčius turėjo mokėti į karaliaus kasą (vok. Chatulle). Manoma, kad Christophas Donelaitis dar vertėsi kokiu nors amatu, nes jo vaikai buvo linkę į meistrystę. Turėjo 4 sūnus ir 3 dukteris. Sūnų vardai žinomi: Mykolas (1700?–1757), Adomas (g. 1706?), Kristijonas (1714–1780) ir Friedrichas (1715?–1797). Mykolas paveldėjo tėvų ūkį Lazdynėliuose, bet, atrodo, neūkininkavo. Buvo juvelyras, meistravo įvairius prietaisus. Nusikėlė pas brolį kleboną į Tolminkiemį, čia ir mirė. Atrodo, buvo nevedęs. Adomas buvo kalvis, ginklakalys. 1752, pardavęs savąją dalį Lazdynėliuose, persikėlė į Jociūnus netoli Darkiemio, tapo smuklininku. Jo duktė Albertina Ursula, 1770 nutekėjusi į Gumbinę, pirmoji pateikė spaudai žinių apie savo giminę. XVIII–XIX a. Adomo palikuonys gyveno Darkiemyje, Karūniškiuose (vok. Königsfeld), Murgiškiuose, buvo dvarų, malūnų savininkai, pirkliai. Adomo proprovaikaitis Leopold Ferdinand Emil Donalies (1861 Darkiemyje–1917 Ortelsburge, Rytprūsiuose) – justicijos tarėjas, notaras ir advokatas. Jo brolis Gustav Adolf Hugo Donalies (1863 Darkiemyje – 1907 Frankfurte prie Maino) – teisininkas ir gerai pasaulyje žinomo banko Eitkūnuose valdytojas; vėliau gyveno Sankt Peterburge ir Maskvoje. Šioje Donelaičių giminės šakoje buvo garsi baleto žvaigždė Vera Donalies, ištekėjusi Martienzen (1900 Maskvoje–1970 Freiburge, Badeno-Württenbergo krašte, Vokietijoje). Taip pat žinoma archeologė ir auksakalė Editha Donalies (Welker; g. 1928 Frankfurte prie Maino). Kristijonas Donelaitis gimė Lazdynėliuose. 1740 baigė Karaliaučiaus universitetą, iki mirties klebonavo Tolminkiemyje, parašė pasaulinę šlovę pelniusią poemą Metai. Friedrichas t. p. gimė Lazdynėliuose. Persikėlęs į Karaliaučių, išmoko auksakalystės, juvelyro amato ir meistravo fizikos prietaisus, muzikos instrumentus bei laikrodžius. Turėjo 3 sūnus: Christianą Friedrichą Donelaitį (g. 1745 Karaliaučiuje; 1762 imatrikuliuotas į Karaliaučiaus universitetą), salyklininką Karlą Wilhelmą Donelaitį (g. 1756) ir Karaliaučiaus prekybininką Johaną Ferdinandą Donelaitį (1759?–1819). Su jais baigėsi Friedricho vyriškoji giminės linija. Christopho (Kristupo) Donelaičio dukterų vardai nežinomi. Vyresnioji (apie 1703–apie 1745) ištekėjo už Langės, turėjo 8 vaikus, gyveno ir mirė Lazdynėliuose. Kita duktė (g. apie 1710) ištekėjo už Thetmeyerio ir gyveno Tutliuose. Jauniausioji duktė (g. apie 1717) buvo ištekėjusi už Lazdynėlių gyventojo Grigulio. Kurtas Donalies rašė ir apie 5-ąjį Christopho sūnų Johanną, tačiau Lutzas Wenau nesurado pakankamai argumentų šiai prielaidai paremti. Vokietijoje šiuo metu gyvena nemažai šeimų, kurių giminystė su Donelaičiu siejasi per moteriškąją liniją, jų pavardės kitokios: Wenau, Grisskate, Hermann, Ei(o)-Debrett, Pillokat, Retschkur, Ritter, Szermuksznat, Zydat ir kitokios. Gyventojų Donelaičio pavarde buvo ir Didžiojoje Lietuvoje. Dabartinėje Lietuvos Respublikoje tebegyvena apie 60 šeimų (duomenys negalutiniai). Šiauliuose gyvena 2 žmonės pavarde Donelaitis, Šiauliuose ir Kuršėnuose – Donelaitienės. Šiauliuose yra po vieną žmogų pavarde Donėlaitis, Donėlaitienė, Donielaitis. Šiame mieste ir apylinkėse esama po keletą šeimų pavardėmis Danielaitis, Danielaitienė, Danilaitis, Danilaitienė. Žodžio Donel, Danil kamieną turi kai kurių klaipėdiškių, palangiškių, netgi kauniškių, vilniškių gyventojų pavardės: Doniela, Donielaitė, Donielienė; Danila, Danyla, Danilienė.

L: Tetzner F. Christian Donalitius // Altpreussische Monatsschrift. Bd. XXIV. 1897, S. 280; Donalies K. Stammtafeln Donelaitis-Donalitius-Donalies // Altpreussische Geschlechterkunde Familienarchiv. Bd. 15. 1993, S. 1–62; Gineitis L. Donelaičių genealogija // Darbai apie Kristijoną Donelaitį. V., 1993, p. 119–126; Wenau L. Neue Forschungsergebnisse über die Donelaitis, – Donalitius – und Donalies Familien // Neue Donalitiana Bd. III. 1999, S. 1–66.

Laimutė Kitkauskienė

Napaleonas Kitkauskas

Iliustracija: Donelaičių giminės palikuonį Christiana Donalies (kairėje), atvykusį iš Vokietijos į Lazdynėlius, sveikina Albinas Jovaiša, 1995