Būdviečiai

Bdviečiai (vok. 1584 Budawetty, 1785 Budwethen, nuo 1938 Altenkirch; rus. Malomožaiskoje), bažnytkaimis Ragainės apskrityje, 17 km į pietryčius nuo Ragainės, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Naujininkų geležinkelio stoties, senųjų vieškelių sankryžoje. 1665 Ragainės apskrityje pastatyta bažnyčia, sudaryta Būdviečių parapija. 1899 IV 10 Būdviečiuose brolių Hesų svetainėje įvyko Jono Vanagaičio sukviestas Ragainės ir Pilkalnio valsčių Lietuvių rinkimų draugijos steigiamasis susirinkimas. 1939 buvo 781 gyventojas. Tada buvo susiformavusi didelių mūrinių pastatų gyvenvietė su trikampe turgaus aikšte pietiniame gale, didele plytine, fabriku, vėjo malūnu. Nacių laikais statyta naujakurių kolonija. Būdviečiams priklausė ir keli aplinkiniai vienkiemiai. 1989 per 30 % Būdviečių apylinkių gyventojų buvo lietuviai, atsikėlę po Antrojo pasaulinio karo. 1991 Būdviečių vidurinėje mokykloje įsteigtas lietuvių kalbos būrelis ir fakultatyvas, kuriems vadovavo Zenona Jurevičiūtė, mokytoja iš Tauragės. 1996 rasta savitų senų pastatų. Bažnyčia 1995 sudegė – teliko vien sienos (sovietmečiu ten buvo įrengti kultūros namai). Didelės Būdviečių kapinės suniokotos – išliko šiek tiek paminklų liekanų. Dar buvo likęs paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms – didelis akmuo su kitoje pusėje iškaltomis žuvusių vietos gyventojų pavardėmis (tarp jų daug baltiškų). Vietovardis naujesnių laikų; jame atsispindi krašto kultūrinimas, kultivavimas, kertant mišką ir pasistatant būdą – pastogę, namelį. Mažojoje Lietuvoje, be Būdviečių bažnytkaimio, yra daug kitų Būdviečių kaimų Pakalnės ir kitose apskrityse.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Vytautas Šilas

Iliustracija: Būdviečių dviklasė mokykla, Pakalnės apskritis, XX a. pradžia / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Būdviečiai, Ragainės aps., 1997

Iliustracija: Būdviečių stintų turgus, Pakalnės apskritis, XX a. pradžia / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo