Beržkalnio parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Beržkalnyje ir jo bendruomenė.

Béržkalnio parãpija sudaryta XVIII a. I pusėje iš Aulavėnų, Papelkių, Jurbarko (vok. Georgenburg) ir Želvos parapijos dalies kaimų. Maldos namai – kuklus lauko akmenų statinys – 1736 išmūryti Beržkalnyje ant nedidelės aukštumėlės prie Druojos upelio. Iki 1756, kol neturėta savo kunigo, bendruomenė buvo Želvos parapijos filija. Nauja bažnyčia išmūryta 1878, vėliau ne kartą perstatinėta, didinta (po visų pertvarkymų ji buvo 25 m ilgio, 13 m pločio ir 16 m aukščio, turėjo lygias medines lubas). Bendruomenė įsigijo 8-ių registrų vargonus, 2 varpus. 1848 Beržkalnio parapijai priklausė 2800 žmonių, tačiau tuokart „uolūs“ surašinėtojai lietuvių jau neva neberado. Po 10 metų mažiau „uolūs“ tokių užfiksavo apie 250. A. Hartknocho duomenimis, 1890 lietuvininkų dar buvo apie 200, o pačioje XX a. pradžioje bent 80. Pamaldos gimtąja kalba jiems laikytos kartą per metus iki 1905. 1856–1859 Beržkalnio parapijoje kunigavo kalbininkas Carlas Rudolphas Jacoby.

Albertas Juška