baldai

lietuvininkų namuose paplitę spintos, skrynios, indaujos, suolai, kėdės, lovos, lopšiai ir kiti.

badai. Pastatų įranga Mažojoje Lietuvoje buvo daugiau miestiška, palyginti su Didžiąja Lietuva. Mažojoje Lietuvoje labiau paplito kruopštaus medienos apdorojimo būdai ir tobulesnė technika, buvo daug dirbtuvių, kuriose dirbo nagingi meistrai. Ryšiai su vokiškosios kultūros miestais Prūsijoje arba tolimesniais kraštais lėmė vakarietiškų madų plitimą baldų gamyboje. Be to, Mažosios Lietuvos kaimuose ir miesteliuose išliko artimų baltiškai tradicijai baldų (pvz., ištapytos drabužių skrynios). XIX a. susiklostė savi baldų pavadinimai: skapis (spinta), užgožė (indauja, lentyna dubenims ir lėkštėms), benkis (suolas), šūpulys (lopšys), krasė (kėdė) ir kiti. Baldų pobūdį gerokai lėmė gyventojų ištekliai, vietovės papročiai. Išlikę XIX a. baldai ar jų atvaizdai pasižymi sudėtingomis formomis: puošti tekintomis detalėmis, sudėtingo profilio pjautais ruošiniais, dažytais ir drožtais ornamentais su pagaminimo data ir meistro monograma. Dekore vyravo augaliniai motyvai, juose atsispindėjo krašto senosios tradicijos ir vakarietiškų madų bruožai. Stalai, lovos, žibintai, rankšluostinės ir kiti baldai taip pat pasižymėjo savitais bruožais. Dažname Mažosios Lietuvos kaimo name būdavo lentyna su knygomis (krašto raštingumo ženklas), didelis laikrodis (pasiturimo gyvenimo ženklas), talpintas laikrodinėje, dideli veidrodžiai mediniais drožinėtais rėmais. Vertinga Mažosios Lietuvos baldų kolekcija saugoma Šilutės muziejuje.

Baltrušaitis V. Baldai // Lietuvininkų kraštas. V., 1995, p. 532–542; Detlefzenas R. Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios. V, 1995; Kurschat A. Haus und Hausgerät im Preussischen Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. V Bd (25.–30. Hefte). Heidelberg, 1911.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lietuviškojo namo Tilžėje estuba, 1905 / Iš Jurgio Gimbuto rinkinio

Iliustracija: Žvejo estubos kampelis Rusnės etnografinėje sodyboje

Iliustracija: Naunynų (vok. Neuendorf), Vėluvos apskritis, evangelikų liuteronų bažnyčios trivietis krėslas, 1690 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Kraičio skrynia, XIX–XX a. pradžia. Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, 1998

Iliustracija: Priebučio interjero dalis – lygintuvų, kaitinamų žarijomis, rinkinys, XIX–XX a. pradžia. Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, 1998

Iliustracija: Spintinis laikrodis, papuoštas liaudiška tapyba, vienintelis toks šiame krašte, XVIII a. vidurys / Iš Šilutės muziejaus fondo

Lietuviškojo namo Tilžėje estuba, 1905 / Iš Jurgio Gimbuto rinkinio

Žvejo estubos kampelis Rusnės etnografinėje sodyboje

Martynas Purvinas

Naunynų (vok. Neuendorf), Vėluvos apskritis, evangelikų liuteronų bažnyčios trivietis krėslas, 1690 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Kraičio skrynia, XIX–XX a. pradžia. Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, 1998

Martynas Purvinas

Priebučio interjero dalis – lygintuvų, kaitinamų žarijomis, rinkinys, XIX–XX a. pradžia. Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, 1998

Martynas Purvinas

Spintinis laikrodis, papuoštas liaudiška tapyba, vienintelis toks šiame krašte, XVIII a. vidurys / Iš Šilutės muziejaus fondo