Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Augustinas Janulaitis

XIX–XX a. teisininkas, istorikas.

Januláitis Augustinas (1878 III 31 Malavėnuose, Šiaulių apskrityje 1950 V 22 Kaune), teisininkas, istorikas. Lietuvos mokslų akademijos akademikas (1941). Teisę studijavo 1896–1900 Maskvos (baigė 1907) ir 1903–1905 Berno (Šveicarijoje) universitetuose. Už antirusišką veiklą ir kovą prieš tautinę priespaudą Lietuvoje 1900 pašalintas iš Maskvos universiteto, 1900–1901 kalintas. 1902 pabėgo į Mažąją Lietuvą, gyveno Tilžėje, Bitėnuose (pas Martyną Jankų), vėliau – Škotijoje. Grįžęs į Lietuvą, tapo Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu. 1919–25 Vyriausiojo tribunolo teisėjas, 1924 jo pirmininkas. Nuo 1922 Kauno universiteto profesorius. Pirmasis išvertė į lietuvių kalbą K. Marxo ir F. Engelso Komunistų partijos manifestą (1904 M. Jankus išspausdintas Bitėnuose). Pamflete Kur lietuvių senovėje gyventa? (1903) kritikavo Jono Basanavičiaus ir kitų aušrininkų lietuvių kilmės teorijas. Parašė veikalų apie Simoną Daukantą, 1831 ir 1863–1864 sukilimus, baudžiavos Lietuvoje panaikinimo sumanymus, Napoleono teisyną ir kitų. Knygoje Užnemunė po Prūsais (1928) aprašė, kaip po Lenkijos ir Lietuvos valstybės III padalijimo (1795) Prūsija prisijungė lenkų ir lietuvių (Užnemunę) žemių, iš kurių buvo sudaryta Prūsijos karalystės provincija Naujieji Rytprūsiai (vok. Neuostpreussen, 1795–1807), kuri gyvavo iki Napoleono I karų. Janulaitis panaudojo archyvų šaltinių, kurių dalis neišliko. Apibūdino šioje lietuvių teritorijoje įvestą Prūsijos teisinę sistemą, ją lygino su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sistema; nagrinėjo teismų atskyrimą nuo administracinės valdžios, jų sandarą ir veiklos praktiką.

Vytautas Merkys

Iliustracija: Augustinas Janulaitis / lš knygos „Lietuvos albumas“, 1921