audimas

audmas, senovės lietuvių kaimo moterų visuotinai paplitęs užsiėmimas. Austi dimai keturnyčiai (rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės), ruoželiniai. Rinktiniais audimais buvo audžiama dvinyčiu būdu (nuometų gaubtai, baltų prijuosčių apačia, paklodės, priegalvių galai), kaišytiniais – visokių vaizdų raštai prijuostėms. Buvo kelių audimų rūšių: drobės, linų arba pakulų. Kaimiškos drobės platumas 80 cm. Milai ataudžiami per 4, 6 arba 8 nytis iš storai verptų vilnonių siūlų. Čerkasai – ta pačia technika kaip ir milas. Austi rankšluosčiai naudoti ne tik šluostytis, bet ir papuošimui bei dovanoms. Jie audžiami dimais, ruoželiais arba atlasu, galuose pintos arba austos „karbatkos“ bei spurgos. Pirmieji austi iš lino, vėliau su medvilne. Raštuose karolių, langelių, kryželių, žvaigždučių motyvai. Dėl staklių siaurumo staltiesės būdavo susiuvamos iš dviejų palų. Austais nuometais moterys apsirišdavo galvas. Mažojoje Lietuvoje XIX–XX a. dažniausiai austa šeimos reikmėms, kartais pagal užsakymą ar pardavimui. Žiemą ausdavo pusės rėmo, pavasarį ilgėjant dienoms, – viso rėmo staklėmis. Audė rankšluosčius, audinius – drabužiams, patalynei, maišams. Austi merginos mokėsi sulaukusios 12–18 metų iš mamų, senelių, kaimynių. Nuo XIX a. pabaigos–XX a. pradžios audimas buvo demonstruojamas parodose, rengiamose Lietuvių literatūros draugijos. Žinomi parodų rengėjai Vilius ir Marija Gaigalaičiai. 1905 Tilžėje Lietuviškame namelyje Jokūbynėje vykusioje parodoje moterys demonstravo audimo procesą; audiniai buvo parduodami. Audiniai eksponuoti ir vėlesnėse parodose. Jie populiarino lietuvių audimo meną, moterys susipažindavo su naujais raštais, audimo technika; nusižiūrėdavo viena iš kitos, iš knygų, žurnalų. Prūsijos rankų darbo tekstilė XIX–XX a. buvo žinoma Europos rinkoje; audinių likutį parduodavo pirkliams. XX a. III dešimtmetyje austa daugiausia ūkio reikmėms. Pardavimui dažniausiai ausdavo lovatieses, grindų takus, užuolaidas. Nuo XX a. III dešimtmečio pabaigos (dėl suklestėjusios pramonės bei prekybos) Mažojoje Lietuvoje nustota austi namuose.

L: Kioßis M. Tilǯißke Paroda // Lietuvißka Ceitunga. 1905, nr. 39, 49; Wilmantienė O. Tilžės lietuvißko Namelio Istorija // Lietuvos keleivis. 1938, nr. 222.

Vida Savoniakaitė

LE

Iliustracija: Senoviškos gulsčios audimo staklės / Iš MLFA

Iliustracija: Urtikė Glažė austais tautiniais drabužjais, 1928 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio