Alvina Pretkelienė-Endzinaitė
Prẽtkelienė-Endzináitė Alvina 1908 III 27Bairam Alyje (Turkmėnija) 1992 VII 31 Šilutėje, bibliotekininkė. Tėvas – knygnešys Jonas Endzinas (1872 I 3–1948 IV 26) Rusijos caro valdžios iš Rudaičių (netoli Kretingos) buvo ištremtas į Rytus. Motina Pavolgio vokietė, zalcburgietė Lydija Sharlotė Seibel (Zaibel, 1886 VII 30–1978 VI 25). Arnoldo Endzino sesuo. 1921 su šeima grįžo į Lietuvą. Mokydamasi Klaipėdos lietuvių (nuo 1930 Vytauto Didžiojo) gimnazijoje dainavo Juozo Bertulio vadovaujamame moksleivių chore, dalyvavo Klaipėdos krašto (1927) ir Lietuvos II dainų šventėje Kaune (1928). 1933 baigusi gimnaziją dirbo Klaipėdos mokytojų seminarijos ir kitur bibliotekininke, skatinta Vydūno ir dailininko Adomo Brako tapė paveikslus. 1939 naciams įsiveržus į Klaipėdos kraštą priėmė Vokietijos pilietybę, lankė vertėjų kursus. 1941 pasiųsta dirbti į Kėdainių apskrities viršininko raštinę susipažino su jos sekretoriumi, Lietuvos savanoriu anykštėnu Mykolu Pretkeliu, už kurio 1943 ištekėjo prieštaraujant gestapui. Dėl to buvo atleista iš darbo ir kalinta Kauno VI forte. Iš ten pabėgusi apsigyveno Darbėnuose. 1944 liepą Pretkelienės šeima ištremta darbams į Austriją, kur vyras dirbo Graco muilo fabrike. Ten gavo Vydūno atvirlaiškį. 1945 rugpjūtį šeima grįžusi į Lietuvą apsigyveno Šilutėje. Užaugino tris vaikus: Lydija Algė g. 1944 VI 26, biofizikė, dirba Kauno medicinos institute, Petras g. 1946 IV 14, keramikas, dirba Merkinės nacionaliniame parke ir Rožė Gegienė, g. 1948 II 23, pedagogė, gyvena Palangoje.
L: Merkelis A. Vydūnas. Detmoldas, 1948; Bagdonavičius V. Sugrįžti prie Vydūno. V., 2001; Kaltenis V. Ant tėvelio dvaro // Voruta, 2002 IX 21, p. 2.
Vytautas Kaltenis
Iliustracija: Alvina Endzinaitė, apie 1935 / Iš Rožės Pretkelytės-Gegienės šeimos albumo
Iliustracija: Drobė „Knygnešių kelias į Kvecius“, iki 1939 / Iš Rožės Pretkelytės-Gegienės šeimos albumo
Iliustracija: Alvina ir Mykolas Pretkeliai Šilutėje, 1950 / Iš Rožės Pretkelytės-Gegienės šeimos albumo