Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Algirdas Matulevičius

lietuvių istorikas, Mažosios Lietuvos tyrėjas, enciklopedininkas.

Matulẽvičius Algirdas ( 1939 I 10 Giedraičiuose, Ukmergės aps.), istorikas, Mažosios Lietuvos tyrėjas, enciklopedininkas. Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjas. Humanitarinių mokslų daktaras (1973, disertacijos vadovas akademikas V. Merkys). 1966 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1972 Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos, Enciklopedijų leidyklos, 1997–2015 Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (iki 2010 Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) vyresnysis mokslinis redaktorius. Enciklopedijų Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Lithuania (anglų kalba), Litva (rusų kalba), JAV lietuviai, Visuotinė lietuvių enciklopedija vienas autorių ir mokslinių redaktorių. Daugiausia Matulevičiaus pastangomis jose yra daug strapsnių apie Prūsą, Prūsiją, Mažąją Lietuvą bei lietuvininkus. 1996 X 19–1998 II Mažosios Lietuvos enciklopedijos (toliau – MLE) vienas organizatorių (parengė MLE metodikos ir I tomo vardyno pirmuosius variantus), MLE grupės vadovas, redkolegijos narys, Istorijos skyriaus vedėjas. 1996 X–2000 III, 2001 X–XII – MLE vyresnysis mokslinis redaktorius. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vienas steigėjų (1989), kolegijos narys, nuo 1994 tarybos vicepirmininkas. Nuo 1982 Mažvydo knygos bičiulių, nuo 1989 Prūsos klubo, Vydūno draugijos narys. Nuo 2003 Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas. 1963 ėmė domėtis Mažąja Lietuva. Studentų konferencijose (Odesos, Kijevo, Maskvos, Novosibirsko, Tartu, Vilniaus universitetuose) skaitė referatus apie lietuvių tautinį sąjūdį XIX a. II pusėje, mažlietuvių ir didlietuvių bendradarbiavimą leidžiant draudžiamą lietuvišką spaudą. Nuo 1970 vadovavo ekskursijoms, nuo 1989 dalyvavo kraštotyros ekspedicijose po Karaliaučiaus kraštą bei visą Prūsą. Nuo 1991 dalyvauvo Prūsijos bei Mažosios Lietuvos problemoms skirtose tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Rašo į lietuvių (ir išeivių), vokiečių, lenkų mokslo leidinius, periodinę spaudą. Nuo 1969 sistemingai tyrė Mažąją Lietuvą. Apie ją parašė šimtus straipsnių, daug jų suredagavo. Monografijos: Mažoji Lietuva XVIII a. Lietuvių tautinė padėtis (1989; su Mažosios Lietuvos ribų žemėlapiu), Kas tu, Mažoji Lietuva? (1989). Kolektyvinėse monografijose ir tęstiniuose leidiniuose paskelbė 26 studijas. Svarbiausios: Deutsch-litauische Beziehungen in Preußisch-Litauen, 1992 [Vokiečių ir lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje], Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrinėjimo aspektai (1993), Vydūnas – Mažosios Lietuvos istorikas (1994), Mažoji ir Didžioji Lietuva. Lietuvininkai ir lietuviai (1994; Matulevičiaus sudarytas Mažosios Lietuvos iki XVIII a. pradžios etninis žemėlapis), Tautiniai santykiai ir Bažnyčia Mažojoje Lietuvoje ir visoje Prūsijoje (1994), Prūsai, lietuviai, vokiečiai ir lenkai Prūsijoje (1995; Matulevičiaus sudarytas Mažosios Lietuvos bažnytkaimių žemėlapis), Tilžės apskrities lietuviai ir jų pavardės prieš 3 amžius (1995), Prabaltų ir baltų etnogenezė (1996), Lietuvių Prūsijoje autochtoniškumo ir Mažosios Lietuvos kolonizavimo, lietuvininkų asimiliacijos bei germanizacijos problemos (1996), Didžiosios ir Mažosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete XVI–XIX a. (1996), Remkimės lietuvininkais (1996; etninis žemėlapis apie kalbų paplitimą Mažojoje Lietuvoje XVII a. pradžioje, su P. Gauču), 3 studijos apie Ragainės, Tilžės ir Įsruties apskričių XVIII a. I pusės gyventojų tautinę sudėtį ir žemėnaudą (1997, 1999), Vakarinė lietuvių tautos dalis (1998, rusų kalba 1999), Mažosios Lietuvos istoriografija (2001), Tautos žadinimo šaukliai: Aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais (2017), Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje (2019). Knygos Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (t. 1–3, 1996–2003) vienas rengėjų ir autorių. Matulevičius patikslino Mažosios Lietuvos plotą ir pietinę ribą, tiria lietuvininkų etnogenezės ir autochtoniškumo problemas, 1709-1711 didįjį marą bei badą, po to vykusią vokiečių kolonizaciją, germanizacijos socialinius ekonominius, teisinius ir kultūrinius religinius pagrindus, tautinius santykius. Vienas pirmųjų lietuvių istorikų, nagrinėjančių Prūsijos gyventojų socialinius sluoksnius XVII–XVIII a., lietuvininkų ir vokiečių koegzistenciją, mažlietuvių ir didlietuvių tapatumus ir skirtumus. Sudarė Gediminaičių (su Z. Kiaupa, 1989, 2005) ir Donelaičių 1600–1945 (2019 išleido Valentinas Juraitis) genealoginius medžius. Knygų bei straipsnių apie Mažąją Lietuvą redaktorius, recenzentas: D. Kauno Mažosios Lietuvos spaustuvės 1524–1940 m. (1987), Donelaičio žemės knygiai (1993), V. Pėteraičio Mažoji Lietuva ir Tvanksta (1992), O. Šneidereito Prūsai (1989; išsamūs Matulevičiaus komentarai ir papildymai), P. Jakšto Senoji Rusnė (1992) ir Senoji Šilutė (1994), M. Brako Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija (1995), Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas (1996; Matulevičiaus sudarytas Mažosios Lietuvos etninis žemėlapis), M. Gelžinio Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva (1996; įdėtas ir Matulevičiaus žemėlapis apie lietuvių gyvenamus plotus) ir kita. D. Kauno ir K. Gudo disertacijų apie Mažąją Lietuvą oficialus oponentas, S. Pocytės – doktorantūros komiteto narys; be to, Matulevičius su kartografu P. Gauču sudarė Lietuvos mokykloms žemėlapių apie švietimą ir kultūros paveldą Mažojoje Lietuvoje.

Vytautas Spečiūnas

Iliustracija: Algirdas Matulevičius, 1999

Iliustracija: Algirdo Matulevičiaus knygos „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje“ viršelis, 1989