akmens druska

nuosėdinė balta, skaidri uoliena, sudaryta iš mineralo halito.

akmeñs druskà, nuosėdinė balta, skaidri uoliena, sudaryta (iki 98%) iš mineralo halito. Su didesne molio, anhidrito ir dolomito priemaiša – šviesiai pilka. Išsikristalizavo iš druskos prisotinto vandens vėlyvojo permo laikotarpiu (Aismarių ir Priegliaus svitos). Mažojoje Lietuvoje ir Tvankstoje gana gryna akmens druska paplitusi 400–1600 m gylyje. Į pietus nuo Karaliaučiaus akmens druskos klodas 209 m storio. Prie Usėnų, Šilutės apskrityje, slūgso 69 m storio akmens druskos klodas 467 m gylyje. Storiausi klodai – Rytprūsių pietvakarinėje dalyje. Detaliai ištirtas Gumbinės (rus. Gusev) telkinys. Jo druskos klodas vidutiniškai 97,8 m storio, turi 95–97 % halito ir nedidelę kitų mineralų priemaišą; ištekliai – 5,8 mlrd. tonų. Akmens druska tinka valgomosios druskos gamybai, be to, gali būti naudojama chemijos pramonėje. Iš viso Karaliaučiaus krašto akmens druskos ištekliai iki 1500 mlrd. tonų.

Algirdas Gaigalas

Valentinas Kadūnas